„Yra tokių apribojimų kaip Seimo ar savivaldybių tarybų narys, kur vargu bau iš 200 tūkst., kad kažkuriam Seimo nariui ar savivaldybės tarybos nariui iškris dalia tarnauti, o jeigu iškris, tai bus didžiulė garbė ir žmonės tokį ir Seimo narį, ir savivaldybės tarybos narį ir kitą kartą rinks“,- laidoje „Aktualioji valanda“ sakė J. Olekas.
Pasak jo, renkant šauktinius galėtų būti tik keli apribojimai – sveikatos, amžiaus ir šeimyninės padėties.
„Jeigu žmogus turi kažkokių sveikatos ligų, dėl kurių negali tarnauti, tai tikrai negali tarnauti. Antra, kadangi mes rūpinamės Lietuvos ateitimi – tie jaunuoliai, kurie yra sukūrę šeimas, augina dar mažamečius vaikus, vieną ar du, dar geriau, kad tris, tai tokiems būtų galima padaryti išimtį, kad jei užaugintų kitą kartą, kuri vėliau gins savo tėvus ir senelius“, - kalbėjo J. Olekas.
Ekonomistams nuogąstaujant, kad dalis vyrų, kurie vietoj to, kad dirbtų ir prisidėtų prie BVP augimo, eis tarnauti ir taip padarys nuostolį Lietuvos ekonomikai, J. Oleko teigimu, neturint šauktinių kariuomenės žala gali būti dar didesnė.
„Ūkiui didelės žalos nepadarys, nes dalis jaunuolių, kurie ateina, dar ne ūkininkauja ir nedirba. Geriau, aišku, kad tie žmonės kurtų ir gamintų pridėtinę vertę, augintų bendrąjį vidaus produktą, bet, kita vertus, mes žinome, kad jeigu neapginsime valstybės, tai tą produktą gaminsime kitai valstybei“, - teigė J. Olekas.
Šauktinių buvo atsisakyta 2008 metais. Juos norima grąžinti reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Į nuolatinę privalomą karo tarnybą, kaip numato įstatymas, būtų kviečiami asmenys nuo 19 iki 26 metų ir aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų. Asmenys būtų atrenkami loterijos būdu.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.
