Vilniuje gyvenantis Rusijos pilietis Konstantinas Migracijos valdyboje Naugarduko gatvėje lankosi kasmet. Jis čia turi prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje.
Darbą 10 val. ryto pradedantis vyras manė, kad dokumentus susitvarkys į įstaigą nuėjęs pusę aštuonių. Atėjęs pusę aštuntos, jis gavo 156 numerį. „Palaukiau valandą, nusprendžiau kitą dieną ateiti kiek anksčiau. Kitą dieną, 7.10 val., dar iki įstaigos darbo pradžios, pamačiau, kad lauke nusidriekusi eilė. Palaukęs lauke, gavau 129 numerį. Vėl pamačiau, kad iki 10 val. nespėsiu į darbą, tad grįžau antrą popiet. Ketvirtą valandą mane priėmė: buvau paskutinis, kurį tą dieną aptarnavo“, – DELFI pasakojo Konstantinas.
Dalis žmonių tądien liko neaptarnauti: vienas jų skundėsi sėdėjęs nuo pusės aštuonių, tačiau priėmimo nesulaukęs. Konstantino tvirtinimu, žmonės eilę užsiima ir penktą ryte.
Pašnekovas pamena, kad anksčiau į Migracijos valdybą buvo įmanoma registruotis internetu. Dabar ši galimybė panaikinta.
Apie šias problemas praėjusią savaitę DELFI kalbėjo prieš metus į Lietuvą atsikraustęs kompiuterinių žaidimų kūrėjas Sergejus Klimovas. Didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukusiame straipsnyje vyras piktinosi, kad užsienio piliečiui gauti laikiną leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje darosi vis sunkiau ir sunkiau. Akivaizdu, kad rusas buvo teisus.
Pripažįsta: ateina 300, aptarnauja tik 100
„Kiekvieną dieną į Užsieniečių reikalų skyrių atvyksta iki 300 interesantų, o aptarnauti turimomis pajėgomis galime apie 100-110 – tiek kiekvieną dieną priimame. Stengiamės aptarnauti kuo daugiau asmenų, tačiau dirbame pagal galimybes“, – DELFI sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkė Irena Dvilaitienė.
Ji aiškina, kad žymiai padidėjo į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius. Dėl to labai padaugėjo besikreipiančių dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.
Be to, įsigaliojus įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pasikeitimams, pateikiama daugiau dokumentų. Pavyzdžiui, būtina pateikti teistumo pažymą, įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus, juos reikia kruopščiai patikrinti. Kartais vienam asmeniui aptarnauti reikia skirti iki 40 minučių. Pasak I. Dvilaitienės, vasaros metu ypač padaugėjo besikreipiančių studentų užsieniečių – į kitą kursą perkelti studentai teikia prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Visos priimamajame įrengtos darbo vietos veikia – pamainoje dirba 8 darbuotojai. Daugiau neturime nei darbo vietų, nei žmogiškųjų išteklių“, – tvirtino pašnekovė. Iš viso Migracijos valdyboje dirba 18 valstybės karjeros tarnautojų, galinčių vykdyti dokumentų priėmimą. Jie priima prašymus išduoti arba pakeisti leidimus gyventi Lietuvoje, prašymus įforminti leidimus gyventi mūsų šalyje, prašymus išduoti asmens be pilietybės kelionės dokumentą, užsieniečio pasą, Europos Sąjungos (ES) piliečio pažymas, patvirtinančias ES piliečio teisę gyventi Lietuvoje.
Dėl atostogų, ligų ir kitų atliekamų darbų šiuo metu negali dirbti 4 darbuotojai. I. Dvilaitienė aiškina, kad dokumentus priėmę darbuotojai turi ir suformuoti bylą, ją užregistruoti, patvirtinti visas kopijas, patikrinti duomenis įvairiuose domenų registruose bei paruošti bylą siuntimui į Migracijos departamentą.
I. Dvilaitienė pripažino: nors buvo priimta naujų darbuotojų, Užsieniečių skyrius su turimomis pajėgomis kartais nepajėgia priimti visų užsieniečių, norinčių pateikti prašymus išduoti-pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pasak Užsieniečių reikalų skyriaus vadovės, lauke būna eilių, nes žmonės prie uždarų durų laukia darbo pradžios. Įstaiga duris atveria 7.30 val. Tada interesantai įeina į vidų ir prie eilių valdymo terminalo išsiskirsto po priėmimo sales – jau po pusvalandžio stovinčių lauke esą nelieka, nebent žmogus laukia savo eilės gryname ore.
„Šią savaitę prie eilių valdymo terminalo budi darbuotojas, kuris išduoda numerėlį tik pačiam užsieniečiui pateikus pasą. Gali būti, kad tai ir sukėlė visų juos „atstovaujančių“ asmenų nepasitenkinimą. Siekdami, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų, taip dirbsime ir toliau“, – žadėjo I. Dvilaitienė.
Jos tvirtinimu, išankstinė registracija internetu nepasiteisino, kadangi buvo užpildyta pusei metų į priekį „užsieniečių atstovų“. Taip užsieniečiams, esant būtinybei, nebuvo galimybės užsiregistruoti. Specialistams kilo įtarimas, kad minimi atstovai piktnaudžiaudavo ir registruodavo nesamus klientus. Panaikinus išankstinę registraciją, eilės iš tiesų sumažėjo.
Kas bus, kai atvyks pabėgėlių?
DELFI bandė sužinoti, kaip problemą siūlo spręsti migraciją kuruojanti Vidaus reikalų ministerija (VRM). Tačiau ministerija pasiūlė klausimus adresuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato arba Policijos departamento vadovams.
„Tai darbo organizavimo ir žmogiškųjų išteklių paskirstymo klausimas. Mūsų žiniomis, jau buvo taikyta praktika, kuomet, padidėjus srautams, padidinamas ir darbuotojų skaičius. Taip pat norime priminti, kad VRM inicijavo migracijos procesus kuruojančių institucijų reformą. Jai įvykus, šio ir kitų nepatogumų neliktų. Struktūra būtų optimizuota ir dirbtų efektyviau“, – sakoma VRM Viešųjų ryšių skyriaus pateiktame atsakyme.
VRM nedetalizavo, kaip problema bus sprendžiama, kai į Lietuvą bus perkelta pabėgėlių iš Afrikos.
DELFI primena, kad šių metų kovą Vyriausybė nusprendė naikinti Migracijos departamentą ir jo funkcijas pavesti Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Policijos departamentui. Planuojama, pertvarką užbaigti iki kitų metų pradžios.