16 biuletenių paskelbti negaliojančiais.
Norint pašalinti Vyriausybės narį iš pareigų, pagal Seimo Statutą, reikia surinkti bent 71-ą ministro darbu nepatenkinto parlamentaro balsą.
A.Stancikienė pasipiktino R.Šimašiaus vertybėmis
Paramą R. Šimašiui diskusijos metu išsakė į Vyriausybę jį delegavęs Liberalų sąjūdis, konservatorių lyderis ir premjeras Andrius Kubilius, kai kurie atstovai iš Mišrios Seimo narių grupės. Tačiau atskiri konservatorių atstovai negailėjo jam kritikos ir teigė padarysią viską, kad jis būtų pašalintas iš pareigų.
„Aš nežinau, kokias vertybes mes ruošiamės deklaruoti, nežinau, už ką mes turime padėkoti šiam ministrui. Už tai, kad iš esmės jo rankomis Seimą pasiekė Partnerystės įstatymas? Už tai, kad jis, būdamas teisingumo ministru, ne vieną kartą viešai pasisakė, jog Kuršių Nerijoje teisminėse bylose, net tada, kai teismai būna priėmę sprendimus dėl neteisėtų statytų griovimo, galimos taikos sutartys? Tai čia teisingumo ministras, kuris tiek daug padarė?“ - piktinosi konservatorė Aurelija Stancikienė.
Šiai politikei pritarė konservatorius Saulius Stoma, kurio teigimu, Lietuvos teisingumo sistema pati blogiausia.
„Tai gal pradėkime nuo savęs? Pažiūrėkime, kaip tauta vertina Seimą? Tauta vertina, kad pati blogiausia institucija yra Seimas ir kad tokio blogo Seimo, kaip šis, dar nėra buvę. Gerbiamas S. Stoma, jūs esate sudėtinė šio Seimo dalis ir jūs prie to prisidėjote, kad Seimas yra labai blogas – išsireikšimais ir elgesiu“, - S. Stomai atsakė „valstietis“ Konstantas Ramelis.
„Aš esu labai nustebęs, kad kai kurie Seimo nariai iš viso neturi supratimo, kas vykdo Lietuvoje teisingumą. Konstitucijoje pasakyta aiškiai – teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, bet ne Teisingumo ministerija ar teisingumo ministras“, - pridūrė parlamentaras.
Džiaugėsi nesulaukęs klausimo apie Brunono nužudymą
Ministrui iš pradžių buvo suformuoti penki klausimai, bet vėliau pasipylė kaltinimai dėl bylų, tokių kaip tilto per Bražuolę sprogdinimas, Juro Abromavičiaus žūtis, Vytauto Pociūno mirtis, Eglės Kusaitės istorija, čėčėnų kilmės sutuoktinių Gatajevų byla, Garliavos istorija bei Algirdo Paleckio teiginiai apie Sausio 13-ąją.
R. Šimašius sako besidžiaugiąs tuo, kad jo nepasiteiravo apie šventojo Brunono nužudymą 1009 m.
„Aš tikrai džiaugiuosi, kad jūs nepriminėte šventojo Brunono nužudymo bylos. Ir čia tikrai nėra surasti įtariamieji, jie nenubausti“, - juokavo ministras, bandydamas pasakyti, kad bylas tiria prokurorai, o galutinius sprendimus priima teismai, į kuriuos politikams geriau nesikišti.
V.Mazuronis reikalavo atsakomybės dėl teisingumo stokos
Iš tribūnos antradienį kalbėjęs „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, kuris pristatė interpeliacijos organizatorių klausimus, daugiausia kalbėjo apie teisingumo stoką Lietuvoje bei pabrėžė R. Šimašiaus atsakomybę.
„Ir ministerija, ir ministras iš esmės yra atsakingi už teisingumo buvimą arba nebuvimą mūsų valstybėje, už visos teisinės sistemos tendencijas, kurias mes šiandien turime Lietuvoje. Užduodami klausimus ministrui R. Šimašiui mes norime paklausti paprastų dalykų: ar per pastaruosius trejus metus Lietuvoje teisingumo ir pasitikėjimo teisine sistema padaugėjo ar sumažėjo?“ - klausė partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas V. Mazuronis.
Pasak politiko, jam norėtųsi išgirsti, ar, ministro nuomone, garsioji pedofilijos byla, Vytauto Pociūno mirties tyrimas, Gatajevų byla yra tik „atskiri atvejai, dėl kurių reikia apgailestauti“, ar tai visos teisinės struktūros sisteminė griūtis.
Pats R. Šimašius pradėdamas skaityti atsakymus į iš anksto suformuluotus klausimus, pažymėjo tikrai nemanąs, jog Lietuvos teisinė sistema yra krištolinė: jo teigimu, jeigu ji tokia būtų, teisingumo ministro iš viso nereikėtų.
„Noriu pabrėžti, jeigu Lietuvoje viskas būtų gerai su teisingumu, jeigu joje nebūtų jokių problemų, tai būčiau pirmas, kuris pasiūlytų panaikinti Teisingumo ministeriją. Kaip nėra Saulės ministerijos, nes saulė pateka kiekvieną rytą, taip nereikėtų ir Teisingumo ministerijos, jeigu viskas su teisingumu būtų gerai. Deja, taip nėra“, - teigė ministras.
Priminė net Bražuolės bylą
Perskaitęs savo atsakymus į iš anksto suformuluotus Seimo narių klausimus, R. Šimašius turėjo atsakyti ir į ad hoc užduodamus parlamentarų klausimus, kurių temos įvairavo nuo Gatajevų bylos, Garliavos istorijos iki Algirdo Paleckio teiginių apie Sausio 13-ąją bei Eglės Kusaitės istorijos.
Socialdemokratė Irena Šiaulienė teiravosi ministro nuomonės, kodėl jis iš tikro susilaukė opozicijos nepasitikėjimo. R. Šimašius svarstė, kad atsakymas gali būti dvigubas: viena vertus, teisingumas visiems rūpi, kita vertus, partija „Tvarka ir teisingumas“ galėjo norėti pasirodyti prieš artėjančius Seimo rinkimus.
„Tvarkietis“ Alfonsas Dailis Barakauskas savo ruožtu svarstė, kad teisingumo ministras, kuris dirba Vyriausybėje, privalo padėti kurti tokią teisingumo sistemą, kurioje nebūtų piliečių susipriešinimo ir kur bylos būtų aiškiai išsprendžiamos
„Mano klausimas yra apie jūsų, kaip teisingumo ministro ir Vyriausybės nario, atsakomybę, kad Lietuvoje būtų kuriama teisingumo sistema, kuri privalo būti tokia, jog valstybėje nekiltų piliečių susipriešinimas ir nebūtų demonstruojama, jog valstybė, Vyriausybė ir jūs, kaip ministras, esate nepajėgūs vykdyti teisingumą. Ir tokių bylų labai daug: Bražuolė, Juro Abromavičiaus byla, Pociūno byla ir paskutinė pedofilijos byla“, - piktinosi A.D. Barakauskas.
„Aš tikrai džiaugiuosi, kad jūs nepriminėte švento Brunono nužudymo bylos. Ir čia tikrai nėra surasti įtariamieji, jie nenubausti. Tikrai yra daug bylų, kurios yra neaiškios. Ką noriu pakartoti, kad teisingumo sistema nėra tokia, kokia ji turi būti“, - atsakė R. Šimašius, pridūręs, kad bylas vis tik tiria prokurorai, o ne teisingumo ministras ar Vyriausybė.
Pasiūlė nekreipti dėmesio į A.Paleckį
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis savo ruožtu teigė manąs, jog silpniausia R. Šimašiaus atsakymų dalis, susijusi su duomenų perdavimu apie baltarusių opozicionierių A. Beliackį. Jis pasiūlė teisingumo ministrui tiesiog pasakyti, kad jo vadovaujama ministerija suklydo, kaip esą suklydo ir dėl E. Kusaitės, kai ją buvo leista apklausti Rusijos pareigūnams Lietuvos teritorijoje.
„Jūsų klausime yra bent dvi faktinės klaidos: pirma, aš taip neteigiau apie E. Kusaitės bylą, antra, aš niekad neteigiau, kad neprisiimu jokios atsakomybės dėl A. Beliackio“, - teigė ministras, pridūręs, kad duomenų perdavimą pagal dvišales sutartis iki A. Beliackio istorijos jis laikė puikiai funkcionuojančia sistema, bet toks mąstymas, anot ministro, buvo klaida.
Pasak R. Šimašiaus, Baltarusija tiesiog pasinaudojo Lietuvos teisinės sistemos spraga.
Ministras sulaukė klausimų ir dėl prieštaringai vertinamo politiko A. Paleckio, kai viešai tvirtinęs, jog Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, jis išvengė teisinės atsakomybės.
„Kalbant apie šią konkrečią bylą, man atrodo, tam asmeniui skiriama per daug garbės. Man atrodo, didžiausia pamoka šitam asmeniui būtų, jeigu mes nuo jo nusisuktume ir niekada nesigręžiotumėme, tegul jis savo iškreiptoje sąmonėje šneka tai, kas jam atrodo reikalinga, bet klausimas, ar mūsų ausys nori girdėti“, - sakė R. Šimašius.
Gatajevų byla – kultūrinis konfliktas?
Parlamentaras Saulius Stoma savo ruožtu teiravosi dėl Gatajevų bylos: šie čėčėnų kilmės sutuoktiniai Lietuvoje yra ieškomi dėl smurtavimo prieš globotinius bei turto prievartavimo, tačiau Suomija jiems suteikė politinį prieglobstį.
Tuo tarpu R. Šimašius sako, jog Teisingumo ministerija Gatajevų byloje nefigūravo ir niekaip nedalyvavo. Ministras tik teigė situaciją vertinąs kiek kitaip nei klausimą suformulavęs parlamentaras: anot jo, Europoje, vadinasi, ir Suomijoje, vyksta kultūriniai pokyčiai, kurie lemia, jog valstybė pripažįsta ne tik vakarietiškus standartus, bet ir apskritai leidžia visoms visuomenės grupėms elgtis pagal jų pačių standartus.
„Europoje vyksta tam tikri kultūriniai pokyčiai, ne teisiniai, o kultūriniai. Ir vienas iš tų pokyčių yra multikultūralizmo tendencija, kai pripažįstami ne tik Vakarų standartai, bet sakoma, kad viskas yra gerai. Man tas pokytis keistas. Ir aš matau, kad Suomijoje tas pokytis ryškus. Suomija yra tokia valstybė, kuri mano, kad demokratija ir teisingumas yra ne tik Vakarų vertybių ir laisvių įgyvendinimas, bet ir leidimas bet kuriai visuomenės grupei elgtis pagal jų standartus“, - teigė R. Šimašius.
„Šiuo atveju tiek, kiek aš žinau apie šią bylą, tai yra kultūrinis konfliktas. Konfliktas, kurio esmė tokia – ar gali iš kitos kultūros į Lietuvą atvažiavusi šeima elgtis pagal kitos visuomenės standartus, ar turi elgtis pagal Lietuvos standartus. Ar gali šeima Lietuvoje reikalauti iš savo suaugusių šeimų procento nuo atlyginimo?“ - klausė ministras.
Nereikėtų rodyti mergaitės asmeninių laiškų
Nors tikėtasi, kad klausimai apie Garliavos istoriją dominuos, tačiau patys parlamentarai šios temos vengė. Ledus išjudino Mišrios Seimo grupės narė Asta Baukutė, pasiteiravusi apie Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės dukrą bei pasidomėjusi, kas bus su L. Stankūnaitės dukra, jeigu ji bus perduota mamai, kuri nedirba ir yra saugoma valstybės.
Primenama, kad V. Naruševičienę, kaip įtariama, nušovė Drąsius Kedys, apkaltinęs ją ir L. Stankūnaitę prekiaujant savo dukromis.
R. Šimašius sakė negalįs atsakyti, kur yra V. Naruševičienės dukra, tačiau, jo nuomone, vaikai turėtų būti saugojami nuo eksponavimo viešojoje erdvėje.
„Nuolatinis vaikystės rodymas per televizorių ir aptarinėjimas diskusijų laidose, žinių laidose, Seimo tribūnoje – tai nėra laimingos vaikystės dalis. Laimingi vaikai nėra rodomi per televizorių, kaip ten dėl jų pešasi. Tai nėra laimingos vaikystės dalis. Ir aš nežinau, kur yra kita mergaitė. Kaip nežinau, kur yra daugybė kitų Lietuvos vaikų. Ir aš esu įsitikinęs, jog norint, kad žmogus turėtų laimingą vaikystę, jį reikia šiek tiek mažiau rodyti per televiziją, nerodyti jo asmeninių laiškų ir nedaryti daugybės kitų dalykų“, - teigė ministras.
Gali prarasti ministro portfelį
Nepasitikėjimo procedūra pagal Seimo Statutą gali baigtis arba ministro nušalinimu, arba interpeliacijos žlugimu. Pagal procedūrą, ministrui atsakius į Seimo narių klausimus sudaroma komisija, kuri parengia Seimo nutarimo projektą – ji gali siūlyti arba pritarti ministro atsakymams, arba nepritarti.
Komisijos siūlymas svarstomas Seime – jeigu Seimo nariai nepritaria ministro atsakymams, tada organizuojamas slaptas balsavimas.
Ministras iš pareigų pašalinamas tik tuo atveju, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau nei 71 Seimo narys.
DELFI primena, kad nepasitikėjimo procedūrą ministrui R. Šimašiui surengė parlamentarai iš partijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Mišrios Seimo narių grupės.
Politikai domėjosi teismų reformos eiga, kodėl visuomenė jais nepasitiki, išsakė priekaištus dėl situacijos teismo medicinos srityje, piktinosi dėl situacijos laisvės atėmimo įstaigose, klausė, kokių priemonių R. Šimašius ėmėsi, kad būtų užkirstas kelias pasikartoti situacijai, kai Baltarusijos saugumo tarnyboms buvo išduotas opozicijos atstovas Alesis Beliackis, domėjosi, ar ministras nejaučia asmeninės atsakomybės dėl padėties Garliavoje.