Toks projektas kainuotų bent kelis milijonus litų. Savo ruožtu romai prašo ne tik galimybės įsirengti kebabinę, bet ir nemažo sklypo greta Vilniaus, kur esą būtų plėtojama gyvulininkystė.
Neseniai Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė pasiūlė įteisinti romų statinius, mat dauguma jų nesutiktų kraustytis net į socialinį būstą, o kai kurie net tikisi, kad jiems tabore bus pastatyti namai su patogumais. Neteisėtai čia gyvenantys romai daugiau nei prieš pusę amžiaus gavo leidimą įsikurti būtent toje vietoje. Nors formaliai jie iki šiol yra nelegalai, tai nesutrukdė valdžiai investuoti dešimtis tūkstančių litų į gyvenvietę. Tiesa, daugelio buitinės sąlygos - nepavydėtinos.
Sąlyga romams - griauti dabartinius būstus
Kaip antradienį spaudos konferencijoje teigė sostinės vicemeras Stanislovas Šriūbėnas, su Vilniaus apskrities viršininko administracija jau buvo kalbėta apie šią problemą: „Jei bus apskrities, Vyriausybės pritarimai, jei apskritis skirs žemę panaudos teise savivaldybei, tada taryba spręs, ar bendruomenei skirti, ar kvartalui." Jis patikino, kad žemė būtų perleista tik bendruomenei, o ne atskiriems namams.
Pasak S. Šriūbėno, šioje teritorijoje anksčiau buvo rėžiniai kaimai, todėl gali kilti klausimų dėl nuosavybės grąžinimo. „Neįsivaizduoju, kaip galima tai padaryti, jei ten yra pastatyta namų", - abejojo vicemeras.
Šiuo metu taboras įsikūręs dviejuose žemės sklypuose - 1,2 ha ir 6,4 ha ploto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pernai balandį čia, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, buvo 139 statiniai (43 gyvenamieji pastatai, pagalbiniai pastatai ir inžineriniai statiniai). Vienas statinys į registrą buvo įrašytas dar 1960 m., kiti – 1982 m.
Dabar nameliuose Kirtimuose įsikūrę apie 500 žmonių, daugumos jų adresas yra tas pats. Kitų pastatų teisinė registracija nesutvarkyta. Valstybinės žemės, ant kurios pastatyti namai, valdymas nėra įteisintas, patys namai pastatyti neturint reikiamų dokumentų.
Vicemero teigimu, tik išsprendus žemės klausimą, būtų galvojama apie būstus. Iki rugsėjo 15 d. turėtų paaiškėti, ar apskrities viršininko administracija nagrinės šį klausimą, ar skirti bus nuspręsta valstybinės žemė neskirti. Tiesa, romams keliama viena sąlyga - nugriauti dabartinius savo namelius.
Apie šias problemas sostinės valdžia yra kalbėjusi ir su Lietuvos romų bendrijos „Čigonų laužo" pirmininku Josifu Tyčina, ir su Vilniaus čigonų bendruomenės vadovu Stepu Visocku. Jie vieną kartą esą sutinka nugriauti neteisėtai pastatytus namelius, kitą kartą - ne.
S. Šriūbėno žodžiais, teritorijos sutvarkymas ir nauji būstai atsieitų kelis milijonus litų. „Vien inžineriniai tinklai, nuotekos, vanduo, kelių sutvarkymas iki normalų žvyrkelių - nesakau apie šaligatvius, asfaltuotus takus, tikrai kainuos daugiau kaip milijoną", - kalbėjo jis. Galvojama tabore įrengti bent 50 vienodų namelių, pritaikytų gyventi ir šaltu oru - tokių, kurie iškyla prie ežerų. Jie šiuo metu kainuoja po 25 tūkst. Lt.
Kadangi miestas tiek lėšų neturi, planuojama parengti specialią programą ir prašyti finansavimo iš Europos Sąjungos.
Nori dar vieno sklypo gyvulininkystei
S. Šriūbėnas teigė negalintis pasakyti, kiek tiksliai dabar tabore stovi namelių: „Kiekvieną dieną skaičius keičiasi. Jei vakar buvo 20, nenustebsiu, jei šiandien yra 22."
Paklaustas, kodėl romai neprašomi būstų įteisinimo klausimo spręsti tokia pačia tvarka, kaip visi gyventojai - patys nusigriauti neteisėtus būstus, gauti jiems leidimus ir pan., vicemeras sakė: „Labai gerai suprantate, kad to nebus. (...) Žinome, kad šita bendruomenė kiekvienoje šalyje turi savo kampą, tradicijas, papročius. Tai yra tokia bendruomenė, toks jų gyvenimo būdas, neišrasime jokios staigmenos."
Romai taip pat teikia prašymus savivaldybei, pavyzdžiui, leisti prieš keletą metų pastatytame ir nebenaudojamame policijos namelyje įsirengti kebabinę. Savivaldybė paprašė abiejų bendruomenių pirmininkų raštiškai užtikrinti, kad čia tikrai bus užsiimama šiuo verslu ir dirbs romai, tik tuomet metams bus duotas leidimas.
Be to, romai norėtų gauti šalia Vilniaus 10-50 ha žemės sklypą, kur esą užsiimtų gyvulininkyste, kitu verslu, bet valdžiai teko pasakyti, kad tokios sklypo nėra ne tik už miesto ribų, bet ir pačiame mieste.
„Jie nori, kad mokėtume už juos už visas komunalines paslaugas. Žinoma, miestas negalės to prisiimti, turės mokėti patys. Šita bendruomenė niekuo nesiskiria nuo lietuvių, rusų ar kitų bendruomenių", - kalbėjo S. Šriūbėnas.
Nepavykus gauti žemės panaudos teise, anot vicemero, greičiausiai liks dabartinė situacija, tik savivaldybė esą bandys šiek tiek patvarkyti kelius, infrastruktūrą ir užkirsti kelią naujų neteisėtų namelių statybai, o dabartinius palikti ramybėje: „Bent šiandien nedrįstu taip sakyti, kad bus griaunami nameliai. Anksčiau bandėme griauti, bet viskas baigėsi teismais. Yra užtarėjų, politika. (...) Bet padėtis ten nesikeičia - jaunuoliai eina, švirkštai mėtosi."
Leidimą gyventi tabore gavo sovietmečiu
Seimo kontrolierė V. Pilipavičienė, išnagrinėjusi S. Visockio ir dar 70 taboro gyventojų skundą, atkreipė dėmesį, kad leidimą įsikurti šioje teritorijoje Lietuvos čigonai gavo dar prieš pusę amžiaus. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje Vilniaus Vykdomasis komitetas įpareigojo atitinkamas miesto valdžios institucijas nustatyti tikslų čia gyvenančių čigonų skaičių, sutvarkyti jų registraciją, įdarbinti, įrašyti į aprūpinimo butais eiles, organizuoti kultūrinį-buitinį aptarnavimą, vaikų švietimą.
Prieš keletą metų čia buvo pastatytas sanitarijos-higienos centras, pastatyti šiukšlių konteineriai, aptvarkyti privažiavimo keliai ir gatvės, suremontuotos sporto ir vaikų žaidimų aikštelės, įrengtos dvi šalto vandens kolonėlės, 20 žibintų.
Pernai rudenį lankantis tabore V. Pilipavičienei į akis krito skurdžios taboro gyventojų gyvenimo sąlygos: namai neatitinka elementarių higienos reikalavimų, vanduo tiekiamas iš kolonėlių, elektra daugeliui dėl skolų atjungta. Buitinių atliekų konteineriai buvo perpildyti.
Dauguma namelių neturi elektros, tik dalyje yra dujų balionai, visi šildomi kieto kuro krosnimis, veikia tik viena vandens kolonėlė, miesto kanalizacijos ir vietinio nuotėkų šulinio nėra, 53 namelių gyventojai naudojasi lauko tualetu. Už komunalines paslaugas dauguma taboro gyventojų nemoka – kai kurie teigė net nežinantys, kaip ir kur mokėti, kiti aiškino nematantys prasmės to daryti, nes nėra tikri dėl savo ateities.
Romų visuomenės centras prieš kurį laiką siūlė leisti žemę perduoti pagal panaudos sutartis arba išsipirkti, taip pat pritarė, kad gyvenimo sąlygos būtų gerinamos skiriant laikinojo apgyvendinimo namelius (vagonėlius).
Bet daugiau nei 70 proc. iš apklaustų taboro gyventojų nesutiktų persikelti į socialinį būstą ir norėtų likti gyventi tabore. Nemažai jų norėjo gauti paramos namams susiremontuoti, kad būstai būtų įteisinti, dalis pageidavo, kad Kirtimų gyvenvietėje jiems būtų pastatyti namai su patogumais arba suteikta galimybė išsipirkti žemę. Anot S. Šriūbėbo, romams yra suteikta 18 socialinių butų - vieno, dviejų ir trijų kambarių.
2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2571 romų tautybės žmonių, tai sudarė 0,07 proc. visų Lietuvos gyventojų.