Konservatoriams reitingai ne tokie palankūs: nors tai antra populiariausia partija, nuo socialdemokratų ji gana stipriai atsilieka.
Klausiami apie reitingus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai visuomet atkerta: esą per Seimo rinkimus bus lygiai taip pat, kaip per rinkimus į Europos Parlamentą, kai reitinguose populiarūs socdemai gavo mažiau balsų nei prognozuota, konservatoriai – daugiau.
Liberalai džiaugiasi iškopę iš konservatorių šešėlio, bet dar nėra tikri dėl tendencijų. Regionuose tyliai dirba ir populiarėja valstiečiai ir žalieji, tuo tarpu Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“, regis, laukia sunkūs laikai.
Tokios tendencijos vyrauja Lietuvos politikoje, tačiau sociologas Vladas Gaidys dėlioja kur kas sudėtingesnę politinę mozaiką, kuri turėtų pradžiuginti konservatorius ir nuliūdinti „darbiečius“.
Į sociologines apklausas V. Gaidys įtraukė specifinį klausimą, kuris atspindi iš dalies jau žinotą tiesą: į rinkimus ateis ir juose balsuos 71 proc. apklaustų konservatorių rėmėjų, tačiau taip elgtis žada vos 35 proc. Darbo partijos rėmėjų.
Socialdemokratų rėmėjai turėtų pasidalinti per pusę: iš visų šios partijos rėmėjų tik 55 proc. planuoja „tikrai dalyvauti“ rinkimuose.
Trys partijų grupės
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys Lietuvos politinės erdvės vaizdą prieš artėjančius Seimo rinkimus pristatė žurnalo „Valstybė“ surengtoje konferencijoje.
Kaip jau skelbta, apklausų duomenimis, populiariausia partija išlieka socialdemokratai (23 proc.) nuo jų gana stipriai atsilieka antri tapę konservatoriai (9,9 proc.), kurių populiarumas panašus į trečioje vietoje esančių liberalų (8,7 proc.).
Toliau rikiuojasi partija „Tvarka ir teisingumas“ (7,4 proc.), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,1 proc.), Darbo partija (6,8 proc.).
Iš esmės partijas pagal populiarumą galima skirstyti į 3 grupes:
1 grupė. Socialdemokratai
2 grupė. Konservatoriai, liberalai
3 grupė. Tvarkiečiai, valstiečiai ir žalieji, darbiečiai
Tačiau sociologas V. Gaidys teigia, kad tikslesnius duomenis atspindi apklausų rezultatų pateikimas ne nuo apklaustų rinkėjų, o nuo turinčių nuomonę: kitaip tariant, kai eliminuojami žmonės, kurie neturi nuomonės ar neketina balsuoti.
Konservatoriams įdomiausias klausimas
Ketinantys balsuoti respondentai geriausiai atspindi, kiek ir kurios partijos gali būti ramios dėl savo esamų reitingų ir kurios turėtų sunerimti.
Gyventojų buvo klausiama, kiek jie tikri, kad dalyvaus 2016 m. Seimo rinkimuose.
Iš duomenų matyti, kad konservatorių elektoratas labai aktyvus ir net 71 proc. šios partijos rėmėjų planuoja dalyvauti rinkimuose ir juose balsuoti. Tai reiškia, kad konservatoriams nereikia sukti daug galvos, kaip prie urnų sukviesti savo simpatikus – jie ir taip motyvuoti, tad partija gali siekti pritraukti neapsisprendusius žmones.
Tiesa, konservatoriai turi kitų bėdų – kaip antrąjį pasirinkimą juos rinktųsi vos 4,4 proc. respondentų. Tai liudija didelę dalies visuomenės alergiją Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.
Menkai aktyvumu nusileidžia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos elektoratas – tai irgi sena tiesa, mat lenkų gyvenamuose regionuose aktyvumas paprastai viršija vidurkį. Kad planuoja tikrai dalyvauti rinkimuose pažymėjo 67 proc. šios partijos rėmėjų. Ši partija taip pat nemėgiama kaip antrasis pasirinkimas, tačiau jos elektorato ribas nustato ir lenkų ar rusų tautinių mažumų dydis Lietuvoje.
Liberalų elektoratas – pusiau ištikimas. Iš šios partijos rėmėjų tikrai dalyvauti rinkimuose ketina 56 proc. Bet liberalai taip pat yra populiariausi pagal antrą pasirinkimą. Kai klausiama, už kurią partija balsuotų, jei pirma pasirinkta partija nedalyvautų, 10,6 proc. rinktųsi Liberalų sąjūdį.
Socialdemokratų situacija panaši – ateiti prie urnų planuoja 55 proc. jų elektorato.
Šios partijos padėtis apskritai labai gera ta prasme, kad už socialdemokratus nori balsuoti net 32,7 proc. respondentų, kai skaičiuojama nuo nuomonę turinčių žmonių. Be to, kaip antrasis pasirinkimas Lietuvos socialdemokratų partija gali pritraukti 8,7 proc. kitų partijų rėmėjų.
Į rinkimus ketina atvykti ir 52 proc. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektorato, tačiau „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partijos pozicijos prastesnės: iš „tvarkiečių" rėmėjų tikrai dalyvaus 44 proc., iš Darbo partijos – 35 proc.
„Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų gretose nėra tokio pasitempimo, pasiaukojimo“, - sako V. Gaidys.
Tai reiškia, kad socialdemokratų padėtis šiaip ar taip lieka puiki, bet Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gali pelnyti daugiau balsų nei jiems prognozuoja įprastai pateikiami reitingai.
Atrodo, kad iš didžiųjų partijų šiuo metu blogiausia padėtis gresia Darbo partijai.
„Šiuo metu vyksta tokie procesai“, - konstatuoja V. Gaidys.
Socdemų ir konservatorių rinkėjai nebe taip nekenčia vieni kitų
Lietuvoje sociologas pastebi ir kitą tendenciją: vienos ar kitos partijos rėmėjai nebe taip priešiškai žvelgia į kitų partijų gerbėjus.
V. Gaidys teigia tokią išvadą galintis padaryti palyginęs 2016 m. vasarį atliktą apklausą ir 2011 m. vykdytą tokį pat tyrimą.
Žurnalo „Valstybė“ užsakymu bendrovė „Vilmorus“ pateikė respondentams dešimties gyvūnų sąrašą, sudarytą iš chameleono, meškos, hienos, briedžio, asilo, arklio, šeško, dramblio, kurmio ir liūto.
Gyventojų buvo paprašyta penkių partijų šalininkams nurodyti, kuris iš sąrašo gyvūnėlių atitinka jų partijos bei kitų keturių politinių jėgų įvaizdį. Savo mėgiamą partiją rinkėjai dažniausiai asocijuoja su kokiu nors galingu, protingu ar darbščiu gyvūnu. Tačiau skirtumas nuo 2011 m. toks, kad oponentai rečiau siejami su kvailais ar niekingais gyvūnais.
„Tada buvo labai ryškus susiskirstymas: Tėvynės sąjungos rėmėjai socialdemokratus vadino visokiomis hienomis, ir atvirkščiai. Atitinkamai, Darbo partijos rėmėjai taip vadino Tėvynės sąjungą. O Darbo partija, socialdemokratai, „Tvarkos ir teisingumo“ tarpusavyje buvo artimi, elektoratai vienas apie kitą atsiliepė šiltai. Panašiai šiltai vieni apie kitus atsiliepė ir konservatoriai su liberalais. Tuo tarpu dabar tos ribos apsitrynė, nebėra taip, kad Tėvynės sąjungos rinkėjai apie socialdemokratus atsilieptų ypač blogai, dabar labiau vadina labiau chameleonais, bet jau atsiranda meška, arklys, dramblys“, - pasakojo V. Gaidys.
Ką galvoja vieni apie kitus
Socialdemokratai – apie konservatorius: asilas, chameleonas, hiena, šeškas, kurmis.
Konservatoriai – apie socialdemokratus: chameleonas, meška, arklys, dramblys.
Socialdemokratai – apie „tvarkiečius“: asilas, briedis, šeškas.
„Tvarkiečiai“ – apie socialdemokratus: chameleonas, briedis, asilas, arklys.
Socialdemokratai – apie Darbo partiją: meška, asilas, chameleonas, kurmis, arklys.
Darbo partija – apie socialdemokratus: chameleonas, liūtas, arklys, briedis, asilas.
Socialdemokratai – apie liberalus: briedis, arklys, chemeleonas.
Liberalai – apie socialdemokratus: liūtas, chemeleonas, arklys, briedis, meška.
Konservatoriai – apie Darbo partiją: chameleonas, hiena, šeškas, asilas, kurmis.
Darbo partija – apie konservatorius: chameleonas, asilas, hiena, šeškas.
„Taip pat išnyko anksčiau vyravęs šiltumas tarp socialdemokratų, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo", - teigia sociologas.
Antrieji pasirinkimai
Pasak sociologo, ribų išsitrynimą tarp elektoratų šiek tiek liudija ir antrieji pasirinkimai. Tiesa, apklausoje vyravo daugiausia socialdemokratų rinkėjai, nes gyventojai dažniau sakė esantys linkę balsuoti už šią partiją.
Bet paprašyti nurodyti antrą pasirinkimą, 19 proc. socialdemokratų rinkėjų minėjo Liberalų sąjūdį, 18 proc. Valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir tik toliau ėjo Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas". 5 proc. nurodė net galintys balsuoti už konservatorius.
Iš konservatorių rėmėjų 41 proc. nurodo, kad rinktųsi Liberalų sąjūdį, 12 proc. Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, 11 pro. – socialdemokratus.
Liberalų sąjūdžio rėmėjų gretose 23 proc. rinktųsi socialdemokratus, 22 proc. – konservatorius, 13 proc. – valstiečius ir žaliuosius.
21 proc. „Tvarkos ir teisingumo" rėmėjų būtų linkę balsuoti už Darbo partiją, 19 proc. – už socialdemokratus, 7 proc. – už liberalus.
Darbo partijos rinkėjų gretose 24 proc. antruoju pasirinkimu rinktųsi socialdemokratus, 11 proc. – Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tiek pat – „Tvarką ir teisingumą".
Sociologas V. Gaidys ypač atkreipia dėmesį į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumo augimą. Skaičiuojant nuo balsuojančių ir turinčių nuomonę, už šią partiją galėtų balsuoti 10 proc. respondentų. Antruoju pasirinkimu šią partiją rinktųsi 8,5 proc. Partijos lyderį Ramūną Karbauskį palankiai vertina 43,5 proc. apklaustųjų. Tai vienas geriausiai vertinamų politikų Lietuvoje.