Įkvėpė Kazachstano ir Azerbaidžano prezidentai
Vienas aktyviausių idėjos Lietuvos mokyklose atsisakyti rusų kalbos autorių politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka DELFI TV laidoje „Iš esmės“ teigė, jog dabar tikrai pats laikas nukirpti šią bambagyslę.
„Apskritai, aš šį klausimą keliu 20 metų, pasikeitė turbūt penki, šeši ar dar daugiau švietimo ministrų, o lietuvių mokyklose moksleivių, besirenkančių rusų kalbą, procentas liko toks pats, sumažėjo per 10 metų nuo 79 iki 75 proc. Kitaip sakant, valstybei iš principo užtektų kokių 2 tūkst. žmonių, mokančių rusų klabą, bet mes visą populiaciją už biudžeto pinigus tempiame ant rusų kalbos kurpalio. Bet pretekstas parašyti (įrašą feisube apie rusų kalbos atsisakymą – Red.) buvo kitas. Vienas rimtesnių argumentų tas, jog prieš gerą savaitę susitiko Kazachstano ir Azerbaidžano prezidentai, iki tol susitikimuose jie kalbėjo rusų kalba, o dabar, norėdami pabrėžti, kad jie distancijuojasi nuo Kremliaus politikos, pirmą kartą kalbėjo per vertėjus, vienas azerų, kitas kazachų kalba. Nors žinant tų šalių istoriją, man atrodo, kad Alijevas ir Tokajevas ėjo į rusų mokyklą nuo pat pirmos klasės ir su savo žmonomis bendravo greičiausiai rusiškai“, – aiškino R. Valatka.
Į šį prezidentų susitikimą, kuris vyko ne rusų kalba, netrukus sureagavo ir Rusijos opozicionierius Michailas Chodorkovskis.
„Visi sutinkame, kad jis yra putino priešas. Jis tviteryje parašė, tai mes, rusai, postimperinė Rusija turėjome milžinišką minkštosios galios įrankį – rusų kalbą ir rusų kultūrą. Ir šitas šmikis Putinas visus tuos įrankius dabar sunaIkino. Chodorkovskis liūdi, kad Rusija dėl šito karo praranda minkštąją galią per rusų kalbą ir rusų kultūrą. Tai ar bereikia geresnio argumento? Šiuo atveju, ir Putinas, ir Chodorkovskis sutaria, kad tai yra rimta galia ir vienas jų supranta, kad šitos galios nebeliks. Kitas dalykas, man visada buvo nesuprantama, kaip Lietuvoje nėra mokyklų, kur bent antra kalba būtų dėstoma lenkų ar švedų, vokiečių yra 2-3 procentai, prancūzų 6 proc., likusių kalbų yra žemiau procento. Jei galvotume apie valstybę, turėtume galvoti apie tai, kad žmonės mokėtų 2-3 kalbas, kad tų kalbų pasiskirstymas būtų maždaug tolygus. Skaičiavau, kiek Lietuvai reikia rusų kalbos žinovų – kontržvalgyboje dirbantys vyrai turėtų mokėti, generalinio štabo vienas kitas turėtų mokėti, tarptautinis žurnalistas turėtų mokėti, istorikas, kuris tyrinėja 18-19 amžius, jau turėtų mokėti, vienas kitas verslininkas, užsienio komitetuose dirbantys politikai, mokytojai, vertėjai. Man atrodo, kad 2 tūkst. yra pakankamai. Tai kam mes mėtome pinigus?“ – retoriškai klausė R. Valatka.
Tad jis teigė, jog realiai yra du tikslai, kodėl Lietuvos mokyklose reikėtų atsisakyti rusų kalbos. Pirmasis – sumažinti Rusijos minkštosios galios įtaką, kuri ateina per kalbą, o antrasis – suteikti Lietuvos vaikams gebėjimą kalbėti kuo daugiau kalbų, nes kol nebus nukirpta virkštelė su rusų kalba, kaip priklausomybės kalba, kuri eina iš kartos į kartą, tol moksleiviai nesimokys kitų užsienio kalbų.
Trauksis ir traukiasi natūraliai, nes mokytojai sensta
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pritarė, jog rusų kalbos Lietuvos mokyklose išties yra per daug, tačiau esą ji palaipsniui ir išnyks.
„Diskutuoti šiuo klausimu reikia, labai teisingai pasakė Rimvydas Valatka, kad po nepriklausomybės buvo nepriimti kai kurie sprendimai, kurie dabar atsisuka aštriu kampu visuomenėje. Iš tiesų, besimokančių vokiečių ir prancūzų kalbomis šiek tiek auga skaičiai, jie yra 16 proc. vokiečių kalba ir virš 6 proc. prancūzų. Ir kas labai svarbu, tėvai turėtų savo vaikus raginti rinktis mokytis antrosios užsienio kalbos ne rusų kalbos. O kaip tėvai skatina, taip vaikas dažniausiai ir elgiasi. Ir iki šiol visuomenėje buvo galvojama, kad lengviau yra mokytis rusų kalbos, nes tėvai gali padėti, dar buvo kažkokių ekonominių ryšių. Ir nepaisant to, kad vaikams sudaryta galimybė mokyklose rinktis iš dviejų užsienio kalbų, beveik 75 proc. šiuo metu mokosi rusų kalbos“, – konstatavo ministrė.
Tačiau ji teigė, kad rusų kalbos Lietuvos mokyklose moko 1000 mokytojų ir būtent šioje srityje yra daugiausia vyresnio amžiaus pedagogų. Mokytojų, kuriems yra daugiau nei 51-eri metai, yra 87 proc., o iš jų 36 proc. yra virš 61 metų amžiaus.
„Tai ta kalba natūraliai traukiasi, bet mes turime užtikrinti pasiūlą kitų kalbų, tai yra labai svarbu. Ir tėvų požiūris į pasirinkimą antrosios užsienio kalbos yra labai svarbus. Trečias dalykas – mokyklų dydžiai. Mažosios mokyklos rajonuose gali pasiūlyti tokius mokytojus, kokius turi. Pažiūrėjau detaliau dėl vokiečių kalbos, kiek šiandien yra besimokančių vokiečių kalbą, ir kiek dirbančių mokytojų. Šiai dienai yra 400 dirbančių vokiečių kalbos mokytojų, bet šią kalbą kaip antrąją užsienio kalbą pasirinkę tik 16 proc. Turėdami tiek mokytojų, galėtume mokyti daugiau vaikų. Mes tikrai privalome pasiūlyti daugiau kalbų ir neabejoju, kad tėvai ir vaikai rinksis antrąją kalbą nebūtinai rusų kalbą. Ir manau, kad čia natūralu tas procesas, kad rusų kalbos pasiūla ir paklausa neišvengiamai trauksis ir traukiasi“, – tvirtino J. Šiugždinienė.
Rusų kalba – tik elitinėse gimnazijose
Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas ir „Radio-R“ programų direktorius Ernest Alesin tvirtino, jog identifikuota reali problema dėl rusų kalbos Lietuvos mokyklose, tačiau jos visiškai atsisakyti tikrai nereikėtų.
„Mano dukros mokosi žydų gimnazijoje. Čia mes turime hebrajų ir lietuvių kalbą nuo pirmos klasės, anglų kalba – nuo antros, o nuo penktos galima pasirinkti rusų, prancūzų ar vokiečių. Mes pasirinkome rusų, nes pats baigiau rusakalbę mokyklą ir galiu suteikti gilesnes žinias nei paviršutines. Kalbos poreikį vertinčiau tik iš to, ką mes suteikiame tai kalbai ir ko mes tikimės. Finale, mes galime neišmokti kalbos ir būti paveikti priešų“, – dėstė E. Alesin.
Jis teigė, jog rusų kalba Lietuvoje reikalinga tik tiek, koks yra šeimos požiūris į ateitį. Jis pateikė ir savo pavyzdį, jog trims dukroms mato kaip unikalumą mokėti rusų, lietuvių, anglų ir hebrajų kalbas, su jomis tikrai neprapuls, galės daugiau išgirsti, atskirti.
„Be to, kai mūsų šalis apsupta priešų, ir tų šalių, kurios laiko mus nedraugiška valstybe, jų padaugėjo, tai mes turime suvokti pavyzdį to paties Izraelio, kur arabų kalbos yra mokoma“, – dar vieną priežastį mokyti rusų kalbos įvardijo E. Alesin.
Tačiau R. Valatka pabrėžė, jog rusų kalbos Lietuvoje išmokstama tik vartotojišku lygiu, o tai nėra jokia nauda. „Dauguma emigrantų, kurie išvažiuoja iš Lietuvos, nemoka anglų kalbos, bet rusiškai kažkodėl moka. Tai ir yra vartojimas, tėvų įtaka, televizorius įjungtas rusų klaba. Jei nemokėsi tos kalbos, tai nežiūrėsi nieko rusų klaba. Chodorkovskis kalba apie minkštąją galią ir jis sujungia kalbą ir kultūrą, kuo daugiau taip bus, tuo daugiau bus paveiktųjų. Nesakau, kad visi, nesakau, kad priešų kalbos nereikia mokėti, bet mes palengviname priešui darbą nieko nedarydami 30 metų. Prisimenu, kai pirmą kartą Kaune tokiame susitikime, kur daugiau buvo ne kairiųjų, o dešiniųjų žmonių, pasakiau, kad Lietuvoje reikia išjungti rusų kalbą 20-čiai metų, nes specialistų turime tiek, kad nepritrūks. Ir viena jauna ponia sako, kad visas naujoves gauna per rusų kalbą. Sorry, kokias naujiena galite gauti, jei Rusija pakankamai atsilikusi. Tai dabar yra proga, reikia šitą perdaryti. Nesakau, kad reikia padaryti, jog nė vienoje gimnazijoje nebebūtų rusų kalbos. Bet manyčiau, kad proporcijos turėtų būti visiškai kitokios. Manau, kad rusų kalbą galbūt vertėtų dėstyti elitinėse gimnazijoje, ta prasme, kad mes turėtume galvoti, kad mes paruošime savo elitą“, – dar vieną idėją pateikė R. Valatka.
E. Alesin tvirtino, jog rusų kalbos nederėtų atsisakyti ir tuose miestuose, kuriuose yra didelė tautinių mažumų koncentracija, pavyzdžiui, Vilniuje, Klaipėdoje ar Visagine.
„Mokėjimas kalbos tautinių grupių, kurios gyvena aplink tave, padėtų Lietuvos piliečiams atlikti labai svarbią misiją – padėti kitataučiams nepasiklysti tarp politinių pinklių ir voratinklių, kurie yra“, – teigė E. Alesin.
Tačiau R. Valatka prieštaravo tokiam sumanymui. „Rusų kalba dabar kaip tik meškos paslaugą padarys. Mes stumiame ukrainiečius į rusiškas mokyklas, kurios, ne paslaptis, nėra labai jau lietuviškos. Ir tas vaikas, atvestas po bombardavimo Sumuose ar kitame regione, ką jis mato, kad Rusija yra draugiška šalis“, – tvirtino politikos apžvalgininkas.
Jis pabrėžė, kad rusų kalbos atsisakymas Lietuvos mokyklose tikrai neišspręs visų problemų. „Padarius vieną protingą darbą, kurį reikėjo atlikti 1999 metais, tai nereiškia, kad mes išspręsime visas Lietuvis problemas, mes išspręsime tik vieną problemą – sumažinsime šiek tiek Rusijos minkštąją galią ir Lietuvos vaikams suteiksime daugiau įrankių jų gyvenimui. Aš ir pabrėžiu, kad elitinėse gimnazijose rusų kalba turi būti kaip antra ar trečia kalba, nes iš ten išeis žmonės, kurie valdys verslus, valdys ministerijas. Tačiau faktas, kad nuo Rusijos turime atsitverti, priešingu atveju – neišliksime“ – konstatavo R. Valatka.
