„Apie grėsmes Lietuvai ypač svarbu kalbėti ne su didmiesčiuose, o su rajonuose gyvenančiais žmonėmis. Silpnoji Lietuvos vieta yra ir mūsų visuomenės sąmoningumas, kritinis mąstymas. Didmiesčiuose gyvenantys žmonės dažniau vaikšto į įvairius renginius, dažnai turi platesnį akiratį, gauna daugiau informacijos, o regionai yra tarsi užmiršti – dėmesys juos apeina“, – pastebėjo jis.
Anot A. Matonio, neabejotinai Lietuva dabar patiria grėsmę iš Rusijos. Pasak specialisto, visa mūsų valstybė šiuo metu yra priešiškų informacinių operacijų ir propagandinių karų taikiklyje.
Propagandos aukomis tampa dėl informacijos stokos
„Deja labai dažnai mažų miestelių gyventojai neturi prieigos prie plataus informacijos rato, tad neretai jie tampa propagandos aukomis. Jei žiūrėtume į priešišką Kremliaus veiklą, galime pastebėti, kad dažnai ji būna orientuota į vienos ar kitos mūsų bendrapiliečių etninės grupės tankiai gyvenamą teritoriją. Pavyzdžiui, į Rytų ar Pietryčių Lietuvą, ar Klaipėdą. Tokie dalykai vyksta“, – patikino jis.
Anot A. Matonio, propagandos taikiniai yra ir mūsų valstybės vykdoma užsienio, gynybos, energetikos, Rytų kaimynystės politika, tautinio tapatumo dalykai, pavyzdžiui, mūsų šalies istorija.
„Šiuo metu taip pat aktyviai taikomasi į tai, kas slypi mūsų sąmonėje ir pasąmonėje. Konkrečių amžiaus grupių žmonėms per įvairias psichologines ir neurolingvistinio programavimo technologijas bandoma sukelti nostalgiją jų jaunystės laikams, kurie yra susiję su sovietmečiu. Jaunus žmones, kuriems ši nostalgija yra svetima, bandoma sudominti kitais būdais, pavyzdžiui, per įvairias pramogines veiklas. Manau, visi girdėjome apie atvejį, kai mokyklų, kur mokoma rusų kalba, moksleiviai buvo vežami į Rusijos organizuojamas militaristinio pobūdžio vasaros stovyklas. Tai yra tiesioginė minkštosios galios poveikio pasekmė mūsų valstybės švietimui“, – pastebėjo jis.
Į viešus renginius neina, nes bijo
Šiuo metu jis kartu su IT ir telekomunikacijų bendrove „Teo“ pradėjo vystyti visuomenės švietimo projektą „Sąmoningumas nugali propagandą“. Tai yra viešų ir nemokamų paskaitų ciklas. Paskaitose bus kviečiama diskutuoti apie galimas grėsmes Lietuvai. Prieš porą dienų pirmąjį susitikimą jis surengė Kėdainiuose.
Savo ruožtu kėdainietis, Šaulių sąjungos narys Rimas Žilinskas DELFI tik patvirtino – dalies Lietuvos regionuose gyvenančių asmenų požiūris į Rusijos veiklą nėra teisingas.
„Kėdainiai – savotiškas miestas. Ne paslaptis, kad mūsų regione vyrauja vienos partijos monopolis, kuris, man atrodo, norėtų, kad nebūtų iniciatyvių žmonių, kad kėdainiečiai nieko neveiktų. Tokios pozicijos visuomet buvo laikomasi. Jei vyksta kokie renginiai, į juos ateina maždaug 100 tų pačių žmonių. Jau juokaujame, kad vieni kitus pažįstame. Visiems kitiems aktuali tik „Ledų šventė“.
Nemanau, kad žmonės tingi eiti į renginius. Jiems paprasčiausiai nėra įdomu. Jei bendrauji su „pilkąja mase“ – žmonėmis, kurie niekuo nesidomi, jie mano, kad jokios grėsmės iš Rusijos nėra. Esą visa tai, kas vyksta Ukrainoje, mūsų negali paliesti, turime NATO, bet kartu jie sako, kad, pavyzdžiui, ginkluotės stiprinimui nereikia skirti pinigų.
Prieštarauti vyraujančios partijos nuomonei Kėdainiuose nėra madinga. Jei tiesiai šviesiai, žmonės bijo eiti į opozicionierių rengiamus susitikimus, bijo, kad bus pamatyti, juos apkalbės. Aišku, tai atrodo ir yra kvaila. Tarsi didelė smėlio dėžė, kur vyksta labai nesąmoningi žaidimai“, – pastebėjo R. Žilinskas.
Mano, kad Baltijos šalys – realus taikinys
Jis pripažino jaučiantis realią grėsmę iš Rusijos.
„Praėjusią savaitę buvau Ukrainoje, vieną dieną praleidau Kijeve pas savo verslo partnerius. Iš 120 firmoje dirbančių žmonių 3 yra kare. Seku įvykius Ukrainoje, matau, kad yra negerai. Matau, kaip Rusija rieda žemyn ir suprantu, kad Vladimiras Putinas bet kokiu atveju bandys išlaikyti savo valdžią. Priemonė tam gali būti karas ir Ukrainoje, bet to gali būti per mažai. Kodėl nepabandyti pagnaibyti Baltijos šalių? Mes esame realiausias taikinys“, – mano R. Žilinskas.
Jis patikino, kad mažieji Lietuvos miestai yra šiek tiek primiršti – žmonės juose yra mažiau aktyvūs, į paviršių iškyla provincialumas. Todėl jis įsitikinęs, kad panašaus pobūdžio renginius reikia organizuoti nuolat, į juos bandyti pritraukti kuo daugiau žmonių.
Kėdainiuose padaugėjo šaulių
R. Žilinskas pastebėjo, kad tam tikros permainos jau vyksta. Pavyzdžiui, dėl įvykių Ukrainoje padaugėjo narių Kėdainių Šaulių sąjungoje. Prie jau buvusių šaulių prisijungė ir jaunimas.
„Iki to laiko Kėdainiuose buvo tik, kaip mes vadiname, „Garbės kuopa“ ir jaunieji šauliai. Tai yra – garbaus amžiaus žmonės ir vaikai. Jaunimo, vidutinio amžiaus žmonių praktiškai nebuvo“, – apie buvusią situaciją pasakojo R. Žilinskas.
Jis pripažino taip pat jaučiantis propagandos daroma įtaką, tačiau jos bando išvengti bendraudamas tik su savo rato žmonėmis ir ignoruodamas televiziją – nežiūri nei lietuviškos, nei rusiškos.
„Visą man reikiamą informaciją randu internete“, – patikino vyras.
Pataria žiūrėti kritiškai
Paklaustas, ką galėtų patarti tiems, kurie susiduria su atvirai brukama propaganda, jaučiasi sutrikę ir įkliuvę į informacinio karo pinkles, A. Matonis sakė, kad tiesiog reikia į viską žiūrėti kritiškiau.
„Pastaruosius kelerius metus važinėju po Lietuvą, skaitau paskaitas įvairioms grupėms nuo kariškių ar verslininkų iki studentų ar mokytojų. Mano paskaitų tikslas yra informuoti žmones apie prieš Lietuvą taikomo informacinio karo principus ir būdus, apie tai, kokiais propagandiniais ginklais ir instrumentais naudojasi, šiuo atveju, Kremliaus režimas, kaip reikėtų vertinti įvairias provokacijas. Noriu informuoti, kas vyksta, ir paskatinti žmones mąstyti savarankiškiau tuo pačiu stiprinant sąmoningumą“, – savo paskaitų svarbą aiškino A. Matonis.
Tiesa, jis tikino nenorintis daryti didelės takoskyros tarp didmiesčių ir regionų. Anot jo, vesdamas tokias paskaitas jis labai dažnai sulaukia klausimų, kurie užduodami su tam tikru nepasitikėjimu, kartais – ir priešiška nuostata.
„Tačiau ir tai vertinu labai teigiamai, nes tai ir yra ta diskusija, kuri turi kilti panašaus pobūdžio renginiuose“, – patikino jis.
Aplankys 10 mažesnių miestų
Informacijos karo, dezinformacijos ir propagandos temos Lietuvos visuomenėje ir žiniasklaidos priemonėse tapo labai aktualios nuo karo Ukrainoje pradžios. Sąmoningas siekis paveikti mąstyseną, požiūrį ar kolektyvinę sąmonę bei atmintį aptinkamas ne tik televizijų naujienų, bet pramoginio turinio laidose, filmuose, viešuose renginiuose ir net reklamose. Tačiau siekį daryti tikslingą įtaką piliečių nuomonei nėra lengva atpažinti net ekspertams.
Dešimties A. Matonio paskaitų „Sąmoningumas nugali propagandą“ ciklas Lietuvoje susidės iš dviejų dalių – pavasarinės ir rudeninės. Pirmoji dalis prasideda balandžio 27 d. Kėdainių bibliotekoje. Vėliau jos vyks pirmadieniais, gegužės 4 d. aplankant Utenos, gegužės 18 d. – Lazdijų, gegužės 25 d. – Gargždų ir birželio 1 d. – Visagino viešąsias bibliotekas. Rudens paskaitų dalis prasidės rugsėjį, konkrečios datos ir miestai bus paskelbti vėliau. Prie šios iniciatyvos kaip informaciniai partneriai prisijungė DELFI ir dienraštis „Lietuvos žinios“.
