"Lietuvos valstybės vadovui Rusijos užsienio reikalų viceministro pasisakymas atrodo keistas. Lietuvos piliečių valia dėl sovietinės okupacijos padarytos žalos atlyginimo yra išreikšta 1992 metų birželio 14 dienos referendume", BNS sakė prezidento atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė.

Ji komentavo Rusijos UR viceministro I. Sergejevo pareiškimą, kad Rusija ignoruos Lietuvos Seimo priimtą įstatymą dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, nes Lietuvos prezidento nuomonė šiuo klausimu esanti kitokia.

Vilniuje viešėjęs Rusijos UR viceministras ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad "laikyti šio įstatymo politiniu Lietuvos sprendimu negalima, nes už užsienio politiką atsako prezidentas", kuris, anot I. Sergejevo, "turi visiškai aiškią, argumentuotą nuomonę šiuo klausimu ir atsisakė pasirašyti šį įstatymą".

Tačiau, pasak prezidento atstovės spaudai V. Gaižauskaitės, "vidaus diskusijos dėl šios nuostatos įgyvendinimo būdų neduoda pagrindo abejoti Lietuvos užsienio politikos prioritetais ir nuoseklumu".

"Prezidentas ne kartą yra pareiškęs, kad Lietuva ir Rusija net sudėtingus dvišalių santykių klausimus gali išspręsti konstruktyvaus dialogo keliu", BNS sakė V. Gaižauskaitė.

Kaip žinoma, Seimas birželio 13 dieną priėmė įstatymą, įpareigojantį Vyriausybę siekti derybų su SSRS teisių perėmėja Rusija dėl 50 metų trukusios sovietų okupacijos žalos atlyginimo.

Prezidentas V. Adamkus per įstatymų numatytas 10 dienų nei vetavo, nei pasirašė šio įstatymo, todėl jį, kaip ir numatyta Konstitucijoje, pasirašė Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.