Atsakomieji Prancūzijos aviacijos antskrydžiai Sirijoje tebuvo pirmoji numanomos Paryžiaus karinės kampanijos dalis.
Prancūzai ne tik telkia daugiau savo pajėgų, bet ir siekia įtraukti į kovą su teroristais kuo daugiau šalių, tarp jų ir Lietuvą. Tik ką gali pasiūlyti Lietuva?
Prancūzijos diplomatų pastarųjų savaičių kelionių grafikas išties įtemptas – siekdami užsitikrinti didesnį bendradarbiavimą bei paramą prancūzai vieną po kito rengia tiek aukščiausio lygio, tiek slaptus susitikimus.
Prezidentas Francois Hollande’as jau spėjo pabuvoti anapus Atlanto ir prašyti paramos iš JAV, bet lygiai taip pat palankiai atsiliepė į Rusijos siūlymą bendradarbiauti vykdant karines kampanijas Sirijoje. Būtent dėl galimo Rusijos prisijungimo prie vadinamosios didžiosios, bent jau nominaliai daugiau nei 60 šalių vienijančios koalicijos kol kas kyla daugiausiai klausimų.
Antai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau aiškiai leido suprasti, kad Lietuva neprisijungs prie jokios koalicijos, kurios narė būtų Rusija, savavališkai įsitraukusi į Sirijos konfliktą.
Rusija palaiko tik Basharo Al-Assado režimą ir dauguma rusų antskrydžių taikinių yra ne „Islamo valstybės” teroristų pajėgos, o nuosaikiųjų sukilėlių pozicijos, kurias mėgina plačiu frontu šturmuoti Sirijos režimo pajėgos.
Vis dėlto, be šių ryškaus profilio F.Hollande’o vizitų, vyksta ir aršus diplomatinis puolimas daugelyje NATO ir ES šalių. Karą teroristams paskelbusi, tačiau Aljansą pabrėžtinai apėjusi ir aktyvavusi iki tol nedaug kam žinomą Lisabonos sutarties 42,7 punktą dėl ES paramos Prancūzija ėmėsi dvišalės diplomatijos taktinių manevrų.
„Geriau kalbėkime apie koordinaciją, o ne apie koaliciją. Norime būti protingesni kartu, o ne pavieniui”, - dar praėjusią savaitę teigė vienas F. Hollande’o patarėjas.
Būrys ES ir NATO šalių sulaukė užklausų, kuriose prancūzų diplomatai teiraujasi, ar Prancūzijai moralinę paramą išsakiusios sąjungininkės nenorėtų prisidėti prie Paryžiaus karo prieš teroristus.
Pavyzdžiui, Vokietija po kanclerės Angelos Merkel ir F. Hollande’o susitikimo jau pasiuntė signalą, kad galėtų paremti Prancūzijos kainę kampaniją 1200 karių.
Tiesa, jie atliktų paramos funkcijas – aptarnautų lėktuvus, tiektų logistinę paramą, kuri, nors ir nėra tokia matoma, kaip įspūdingai ekranuose atrodantys antskrydžių vaizdai, yra ne mažiau svarbi. DELFI šaltinių teigimu, tokia užklausa pateikta ir Lietuvai.
„Tai nėra prašymai, tiesiog užklausos su sąrašu priemonių, kurias galėtumėte siūlyti ir patys”, - DELFI teigė aukštas diplomatinis šaltinis. Jo teigimu, Prancūzija vertintų bet kokį indėlį, kad ir koks simboliškas jis bebūtų.
Todėl Lietuvos, kuri neturi savo kovinės aviacijos, galinčios smogti „Islamo valstybės" taikiniams, parama galėtų būti ta, kurią prancūzai jau matę – pavyzdžiui, Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvo C-27 „Spartan“ siuntimas.
Be to, anot šaltinio, neatmestinas ir siūlymas dalyvauti Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgoms, kurių kariai yra puikiai užsirekomendavę veiksmuose Afganistane. Specialiųjų pajėgų kariai be tiesioginių veiksmų tokiose operacijose itin vertinami dėl gebėjimo nurodyti taikinius aviacijai bei mokant vietos pajėgas.
„Reikia labai gerai suprasti: mes kariaujame. Ir mes nusiteikę rimtai. Sausumos operacijos neplanuojame, tačiau akivaizdu, kad veiksmo bus”, - neslėpė šaltinis.
Beje, prancūzai „Islamo valstybę” primygtinai siūlo vadinti Daesh. Pastrasis žodis, tai arabiško „Islamo valstybės” akronimas - Dawlat al-Islamiyah f'al-Iraq w Belaad al-Sham.
Tiesa, pats terminas skamba panašiai, kaip kitas arabų kalbos žodis das, reiškiantis sutrypti. Šio termino „Islamo valstybė” nekenčia ir, anot pranešimų, grasina išpjauti liežuvius visiems, kurie teroristų grupuotę vadina „Daesh”.
Tiesa, pabrėžiama, kad lietuvių paramos būtų galima tikėtis nebūtinai Sirijoje ar aplinkiniuose regionuose, o pavyzdžiui Malyje, kur lietuvių kariai jau yra dalyvavę prancūzų vadovaujamoje misijoje.
„Esmė paprasta – jūs mums padeda Malyje, ten siunčiate savo karius, o ten esantys mūsų kariai gali būti atlaisvinti veiksmams kitur”, - teigė DELFI šaltinis. Ir nors iš tokios kalbos būtų galima kelti prielaidą, kad Paryžius planuoja sausumos operaciją Sirijoje, Prancūzijos diplomatai kol kas tokią galimybę neigia.
Prancūzija prašo Lietuvos atsiųsti karių į Afriką
Pasitvirtino - Prancūzija prašo Lietuvos atsiųsti karių į Afriką ir taip palengvinti naštą su džihadistais kovojančioms Prancūzijos pajėgoms, kad jos galėtų sutelkti dėmesį smūgiams „Islamo valstybės“ grupuotei, kuri prisiėmė atsakomybę už praeito mėnesio išpuolius Paryžiuje.
Interviu BNS Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaud sakė, kad Paryžius sveikintų didesnį Lietuvos įsitraukimą į tarptautines arba nacionalines operacijas Malyje ar Centrinės Afrikos Respublikoje.
„Tai vertintume labai palankiai, nes tai leistų mums Prancūzijos karius atitraukti iš Afrikos link Sirijos“, - sakė ambasadorius.
Pasak Ph.Jeantaud, prašydama paramos, Prancūzija išskyrė du prioritetus: paramą tiesiogiai kovojant su „Islamo valstybe“ ir pagalbą pakeisti Prancūzijos karius Afrikoje.
Kalbėdamas apie galimą Lietuvos indėlį, ambasadorius paminėjo potencialų įsitraukimą į ES ir Jungtinių Tautų vadovaujamas operacijas Malyje, Jungtinių Tautų operaciją Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čade (MINUCRAT), Prancūzijos vadovaujamą operaciją Afrikos Sachelio regione.
„Diskutuojame su Lietuvos puse, diskusijos vyksta pozityviai. Šiame etape diskutuojame apie techninius dalykus. Be abejo, kariškiai klausia techninių detalių, prašo paaiškinti, kur pajėgos veiktų, kokiomis sąlygomis, kokia būtų parama iš oro“, - sakė Ph.Jeantaud.