Šalies policija išgyvena ne patį geriausią laikotarpį – per kelias savaites buvo nužudyti trys policijos pagalbos kvietęsi, bet nesulaukę asmenys (vienas Priekulės seniūnijoje ir du Kudirkos Naumiestyje).
Tarp jų – keturių vaikų mama, kentėjusi nuo policijos pareigūnams žinomo ir teismo sprendimu neturinčio teisės prie jos artintis smurtautojo, ir dvi moterys, kirviu užkapotos per išgertuves. Policija ginasi, kad abiem atvejais vyko į aukštesnės kategorijos iškvietimus, todėl esą negalėjo laiku pagelbėti nužudytosioms aukoms. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla žiniasklaidai skundėsi, kad įstatymo nuo smurto šeimoje kūrėjai nenumatė papildomų lėšų jam įgyvendinti, o su esamu finansavimu policija esą nepajėgia operatyviai vykti į visus iškvietimus.
Negana to, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis viešai paskelbė, kad pareigūnai yra bejėgiai prieš nuolatinius smurtautojus, pažeidžiančius teismo sprendimą nesiartinti prie savo aukų, nes praėjus dviem paroms po suėmimo, juos paprastai tenka paleisti. Ar tikrai?
Pinigus taupo kategorijomis
Apie tai, kad policijai trūksta finansavimo, kalbama jau seniai, tačiau padėtis dar labiau pablogėjo įsigaliojus įstatymui prieš smurtą šeimoje. Nors policija pripažįsta, kad šio įstatymo priėmimas buvo būtinas, nenumačius papildomo finansavimo, operatyviai sureaguoti į keliasdešimt tūkstančių iškvietimų ir pradėti kelis tūkstančius ikiteisminių tyrimų nėra paprasta. Pasak R.Matonio, per pastaruosius dvejus metus policijos pareigūnų šalyje sumažėjo dviem tūkstančiais, todėl pasitaiko vis daugiau atvejų, kai policininkai fiziškai nespėja reaguoti į visus iškvietimus. Anot jo, tikėtina, kad būtent taip nutiko ir šiais atvejais.
Kilus visuotiniam nepasitekinimui dėl galimai atsainios pareigūnų reakcijos į nužudytųjų pagalbos šauksmą, policija paaiškino, kad abiem atvejais rajone buvo po vieną budintį patrulį, kurie buvo iškviesti į aukštesnei reagavimo kategorijai priskiriamus įvykius. Teigiama, kad per incidentą Kudirkos Naumiestyje iš pradžių buvo gautas pranešimas dėl triukšmo ir girtavimo, todėl jis buvo priskirtas C kategorijai, o patrulis pirmiausiai vyko į kitą įvykį – avariją, kur buvo sužeistų žmonių, nes jis buvo priskirtas aukštesnei B kategorijai.
Priekulės seniūnijoje į pagalbos centrą 112 skambino pati auka baimindamasi dėl savo ir mažamečių vaikų gyvybės, jai buvo pažadėta, kad policija atvyks per valandą – šis pranešimas taip pat priskirtas C kategorijai. Pagal reagavimo prioritetus pranešimai apie įvykį skirstomi į A, B ir C kategorijas. A kategorijai priskiriami pranešimai apie labai sunkius nusikaltimus, grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai ar didelės vertės turtui – į juos siekiama sureaguoti per 10 minučių. B kategorijos iškvietimams priskiriami pranešimai apie sunkius nusikaltimus – į įvykio vietą siunčiamas arčiausiai esantis laisvas policijos patrulis. C kategorijai priskiriami pranešimai apie apysunkius, nesunkius nusikaltimus, kai nėra grėsmės žmogaus gyvybei – pranešėjui gali būti siūloma pačiam atvykti į policijos padalinį arba siunčiama operatyvinė grupė. Gavus kelis pranešimus apie įvykius, pirmenybė teikiama aukštesnės kategorijos iškvietimams.
Vienos iš įstatymo prieš smurtą šeimoje rengėjos Dalios Kuodytės teigimu, sprendimas keturių vaikų motinos pagalbos prašymą apsaugoti ją nuo vyro, kuriam teismas yra uždraudęs prie jos artintis, priskirti C kategorijai, yra protu nesuvokiamas. „Į tokius iškvietimus policija turėtų vykti nedelsiant“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė ji.
Pagalbos tiesiogiai nepriprašysi
Nors abu incidentai atskleidė, kad dėl finansavimo trūkumo taikomas priverstinis pranešimų apie įvykį kategorizavimas nepajėgia užkirsti kelio ne tik smurtui šeimoje, bet ir žmogžudystėms, daugiau lėšų policijai skirti neskubama.
Premjeras Algirdas Butkevičius skeptiškai įvertino vidaus reikalų ministro Dailiaus Alfonso Barakausko siūlymus dar šiemet, vidury metų keičiant biudžetą, policijai numatyti didesnį finansavimą. Jo teigimu, valstybė šiuo metu neturi daugiau pinigų, o didinti išlaidų Lietuva negali, nes laikosi finansinės drausmės, kad 2015 m. galėtų įsivesti eurą.
Kita vertus, pats kategorizavimas gal ir būtų veiksmingas, jei policijos budėtojai tiesiogiai gautų pranešimus apie įvykį ir patys savo atsakomybe įvertintų, kuriai kategorijai juos priskirti. Tiesa, vidaus reikalų viceministras Žymantas Pacevičius yra leidęs suprasti, kad nustatant skambučių pasiskirstymo tvarką per bendrąjį pagalbos telefoną, pati policija nenorėjo, kad pranešėjai būtų tiesiogiai su ja jungiami. Šiuo metu su nukentėjusiais kalba ir informaciją apie pranešimą policijos budėtojams perduoda Bendrojo pagalbos centro 112 darbuotojai. Tokiu būdu aiškios atsakomybės už netinkamą iškvietimo įvertinimą nebelieka.
Pagal nustatytą tvarką, pagalbos centras gali tiesiogiai sujungti su gaisrininkais ir greitąja pagalba, tačiau su policija – ne, nebent pranešėjas sektų karštais nusikaltimo pėdsakais ir reikėtų nuolatinio kontakto su policijos budėtoju.
Nužudytoji keturių vaikų motina, paskambinusi telefonu 112, taip pat prašė, kad ją sujungtų su policijos komisariatu, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Pasak Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjos Auksės Čibirės, sujungimo su policija galimybė dažniausiai yra nereikalinga ir taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjusiajam ar pranešėjui būtina operatyviai keistis informacija su policijos pareigūnais, pvz., telefono vagystės atveju norint pranešti, kaip atrodo nusikaltėlis, kur link jis bėga ir panašiai. Anot jos, šiuo konkrečiu atveju moters sujungti su policijos komisariatu nebuvo poreikio, nes įvykis buvo pagal taisykles užfiksuotas ir laiku perduotas policijai.
Po dviejų parų – į laisvę?
R.Matonio užuominos, esą policija yra bejėgė prieš nuolatinius smurtautojus, nes po dviejų parų juos tenka paleisti į laisvę, visiškai neįtikina. Pagal paties policijos generalinio komisaro įsakymą, gavus pranešimą apie tai, kad smurtautojas, kuriam teismas uždraudė artintis prie aukos, nepaiso šio sprendimo, privalu jį sulaikyti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl kardomosios priemonės, o vėliau – ir pačios bausmės šiam pažeidėjui, sprendžia teismas.
Pagal įstatymą nuo smurto šeimoje, asmeniui, pažeidusiam teismo nutartį nesiartinti prie nukentėjusios, gali grėsti laisvės atėmimas, o pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, už teismo sprendimo nevykdymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Kitaip tariant, teismo sprendimo nepaisančius smurtautojus įmanoma tramdyti, tačiau tokiu atveju labai svarbu, kad jų aukos bendradarbiautų su policija ir praneštų apie kiekvieną tokį pažeidimą. Nužudytoji keturių vaikų motina kaip tik ir kreipėsi į policiją dėl tokio teismo sprendimo pažeidimo žodžiais „vyras, kuriam teismo uždrausta pareiti namo, parėjo namo“ ir informavo pagalbos centro operatorę, kad namie yra mažamečių. Tačiau policijos viešųjų ryšių vadovas R.Matonis mieliau kalba apie pačios nužudytosios kaltę, apie tai, kad ji anksčiau nesiskundė, jog jos buvęs sutuoktinis prie jos artinosi, nors jie neva kartu gyveno ir po teismo sprendimo.
Nors dėl abiejų incidentų šiuo metu yra pradėti tarnybiniai patikrinimai ir ikiteisminiai tyrimai, jų rezultatų, panašu, dar teks palaukti. Praėjusią savaitę turėjusios pasirodyti tarnybinio patikrinimo dėl incidento Priekulės seniūnijoje išvados kol kas nebuvo pateiktos. Belieka tikėtis, kad kol aiškinamasi, kas kaltas dėl galimai išvengiamų trijų žmogžudysčių, policijos pagalbos prašančios smurto šeimoje aukos jos sulauks ne post mortem.