Pasak šalies vadovės, šiuo metu dėl sprendimo, ar vaiką reikia paimti iš šeimos, dalyvauja labai daug grandžių.

„Kai kurios grandys arba bijo, arba nenori prisiimti atsakomybės, pavyzdžiui, kas prisiims atsakomybę nuspręsti, kad vaiką jau reikia paimti iš šeimos, nes, palikus tokiose šeimose, kaip ką tik matėme pavyzdį, jam kyla didžiulė rizika – tiek fizinė, tiek gyvybei. Išties nesuveikė visos grandinės bei būtą neprofesionalumo, pavyzdžiui, žinome, kad tyrėjams vykdant apklausą nėra būtina, tik nustatyta galimybė, kad dalyvautų psichologas. Tai rodo, kad apklausa ir ikiteisminių tyrimų procesai vykdomi neprofesionaliai. Ir tai ne tik Kėdainių pavyzdys“, – Kaune žurnalistams penktadienį sakė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitės teigimu, „didelėje atsakomybės grandinėje vengiama prisiimti atsakomybės, o procese yra daug neprofesionalumo“.

Todėl Prezidentūra siūlys Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nustatoma, kad apklausų metu būtų privalomas psichologo dalyvavimas.

Tačiau, anot prezidentės, tai nėra vienintelis siūlymas – Seimui jau yra pateiktas didelis paketas pasiūlymų, pagreitinančių įsivaikinimą, laikinojo globėjo atsiradimą ir pagalbą jam.

Sutarta, kad šis paketas skubos tvarka bus svarstomas vasarį šaukiamoje neeilinėje parlamento sesijoje, ir tikimasi, kad jis bus priimtas.

„Matome, kad tokios tragedijos išties atveria žaizdas, bet atveria taip pat ir formalizmą“, – dėstė D. Grybauskaitė.

Prezidentė išskyrė ne lėšų, o kai kurių savivaldybių atsakomybės trūkumą – šiuo metu yra 93 vaikų globos institucijos, iš kurių 64 priklauso savivaldai.

Šalies vadovė taip pat paragino galvoti apie vaikų teisių priežiūros centralizaciją, apie ką jau kalbėjo po pernai įvykusios Saviečių tragedijos, kai tėvas į šulinį sumetė vaikus.

„Reikia padėti savivaldai ir savivaldos vaikų teisių institucijoms priimti sprendimus, kas išdrįs priimti greitai sprendimus vaikui perkelti į saugesnę aplinką. Daugelio valstybių patirtis rodo, kad tai gali greitai, operatyviai ir nešališkai padaryti centralizuota institucija.(...) Kol neturėsime centralizuoto sprendimų priėmėjo (...), tik tuomet sistema veiks greitai, operatyviai ir užtikrins saugumą mūsų vaikams“, – sakė prezidentė.

Klausiama, kaip vertina tai, kad vis delsiama priimti įstatymą apibrėžiantį smurto prieš vaikus sąvoką, šalies vadovė priminė smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir koks buvo kilęs tam pasipriešinimas Seime. Esą tas pats matoma ir dabar.

„Bet tada padarėme žingsnelį ir, manau, kad, deja, šis tragiškas įvykis turėtų vis tiktai pastūmėti sprendimo priėmimą, ir vasario mėnesį, aš labai tikiuosi, kad Seimas ne tik, kad išdrįs, bet privalės priimti atsakingą sprendimą, ir tikiuosi, kad šis sprendimas bus pozityviai padarytas, būtent, neeilinės sesijos metu“, – sakė D. Grybauskaitė.