„Diskusija dėl Vengrijos kilo gana spontaniškai Europos Vadovų Tarybos metu. Tikrai buvo galima suprasti, kad nė vienas vadovas nėra pasiruošęs – iš anksto pasiruošęs ir išnagrinėjęs tą įstatymą, susipažinęs su juo, susidaręs nuomonę, aptaręs. Visi apie tai labiau kalbėjosi“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Apskritai patarėja nesutiko su viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija, kad LGBTQ klausimas ir diskusijos dėl jo buvo epicentre ketvirtadienį vakare vykusio Europos lyderių susitikimo. Patarėjos teigimu, bent jau Lietuvos atstovams pagrindinė tema buvo Rusijos klausimas.
„Nesutikčiau, kad tai buvo pagrindinė tema. Pagrindinė tema buvo Rusijos tema. Mums pagrindinė tema buvo Rusija. Manau, kad daugeliui šalių tai buvo pagrindinė tema, kadangi Rusijos klausimas buvo iš anksto įdėtas į darbotvarkę (...) Mums didysis mūšis, jei galėčiau taip pasakyti, buvo dėl Rusijos, o LGBT tema buvo kilusi, nes ją kai kurie vadovai prie stalo tiesiog iškėlė“, – teigė A. Skaisgirytė.
Be to, jos teigimu, nieko nuostabaus, kad laišką kuriuo pareikštas „didelis nerimas“ dėl Vengrijoje išleisto įstatymo ir kurio G. Nausėda nepasirašė, inicijavo Ispanijos ir Liuksemburgo atstovai. Pastarosios valstybės premjeras, pažymėjo A. Skaisgirytė, priklauso LGBTQ bendruomenei.
„Laiško iniciatoriai buvo Liuksemburgas ir Ispanija. Kaip žinia, Liuksemburgo premjeras priklauso LGBT bendruomenei, tai, turbūt, nieko stebėtino, kad jis būtent kėlė šį klausimą, jam tai buvo jautru. Kai kurios šalys jį palaikė, kai kurios šalys nepalaikė“, – teigė ji.
Patarėja dar kartą pakartojo prezidento poziciją, kad problemos sprendžiamos ne laiškais, bet teisėkūros iniciatyvomis. Be to, pažymėjo ji, dar 10 valstybių taip pat parašų po šiuo laišku nepadėjo.
Sako, kad gerai, jog Vengrijos premjeras turėjo progą išsakyti ir savo nuomonę
Aptardama Lietuvos ir Europos žiniasklaidos dėmesio susilaukusį viršūnių susitikimą ir jame kilusias diskusijas dėl žmogaus teisių, A. Skaisgirytė pažymėjo, kad gerai, jog ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas turėjo galimybės ES lyderiams išsakyti savo poziciją.
„Gerai, kad Vengrijos premjeras turėjo progą išsakyti ir savo nuomonę – turbūt pirmą kartą vadovų lygyje paklausta apie ką šis įstatymas. Jis turėjo tokią progą paaiškinti, nes anksčiau sakė, kad tokios progos neturėjęs, kad buvo kritika be kitos pusės išklausymo. Gerai, kad ta diskusija įvyko“, – teigė A. Skaisgirytė.
Taip pat ji pabrėžė mananti, kad, Vengrijai pastarąją savaitę tekusi kritika susijusi ne tik su LGBTQ teisių tema.
„Turbūt kai kas buvo susierzinęs ir dėl visiškai su LGBT nesusijusių dalykų, kur Vengrija turi savo ypatingą požiūrį, kuris galbūt erzina kitas šalis. Tad tai buvo proga išsakyti ką galvoja. Ar tai buvo konstruktyvu – bijau, kad ne. Manau, kad Vengrijos premjeras kaip atvažiavo taip ir išvažiavo iš to posėdžio su savo nuomone“, – apibendrino patarėja.
G. Nausėda pasiruošęs diskutuoti su abejomis pusėmis
Taip pat A. Skaisgirytė akcentavo, kad kaip ir ES valstybių gretose, taip ir Lietuvoje į LGBT teisių klausimus vienareikšmiško požiūrio nėra. Tačiau, akcentavo ji, G. Nausėda yra pasiruošęs diskutuoti su visomis pusėmis.
„Reikėtų daugiau apie tai diskutuoti, prezidentas yra pasirengęs diskutuoti su abiem pusėm: ir su viena ir su kita. Jis tvirtai laikosi Konstitucijos 38 str. ir atitikimo šiam straipsniui. Viską ką leidžia Konstitucija galima svarstyti ir įgyvendinti“, – teigė G. Nausėda.
Briuselyje viešėjęs G. Nausėda užstojo dalies ES lyderių kritikuotą Vengriją
Daliai ES lyderių smerkiant Vengriją, priėmusią įstatymą, kuriuo draudžiama nepilnamečiams suteikti prieigą prie medžiagos LGBTQ tema, prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad ne visa kritika, tenkanti Viktoro Orbano vadovaujamai Vengrijos Vyriausybei, yra teisinga.
„Mes pirmiausia turime kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs ES. Šiandien diskusija vyko kartais nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgindavo komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga. Pirmiausia turime įvertinti tai, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė, ir tik tada imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – žurnalistams penktadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.
Tačiau kitaip mano daugiau nei pusė ES valstybių lyderių. Jie Vengrijoje priimtą įstatymą laiko neatitinkančiu ES vertybėms ir skatinančių homofobiją. Daugiau nei pusė ES priklausančių šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, pasirašė bendrą Belgijos inicijuotą pareiškimą, kuriame išreiškiamas „didelis nerimas“ dėl Vengrijoje išleisto įstatymo.
„Stigmatizuojant LGBTQ žmones, pažeidžiama jų pagrindinė teisė į orumą, kurią apibrėžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir tarptautinės teisės įstatymai“, – teigiama pareiškime.
Lietuvos prezidentas parašo po šiuo pareikšimu nepadėjo. Pasak jo, ne laiškais yra sprendžiamos problemos.
„Iš tikrųjų šiandien Lietuvoje nesame sureguliavę vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų ir tikiuosi, kad padarysime tą rudenį, apsvarstę visus aspektus, argumentus, gerbdami mūsų Konstituciją ir kitus įstatymus ir tą padarysime kaip suvereni valstybė. Niekas neturi nurodinėti mums ar teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šitų žmonių teisės būtų užtikrintos, nes esame demokratinė valstybė“, – ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
