„Tokių atvejų tikrai yra buvę. Atsimenu, praėjusio amžiaus 9-to dešimtmečio pabaigoje per Velykas, kurios buvo balandžio 11 d., sniego danga buvo susidariusi net iki 26 cm. Tais metais netgi žiemą nebuvo buvę tokios storos sniego dangos, o štai balandį, prieš Velykas, užsnigo. 2001 m. balandžio 17 d. taip pat buvo sniego, tiesa, ne tiek daug. Žinoma, tai nėra dažnas reiškinys, tačiau negalima sakyti, kad taip nėra buvę. Jei peržiūrėtume statistiką, pamatytume, kad kartą per 10 metų tokių reiškinių pasitaiko“, - aiškino pašnekovė.
Anot jos, anksčiau balandis buvo labiau pavasario mėnuo, tačiau šiemet žiema prasidėjo vėliau, taigi ir sunkiau išeina. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, šios savaitės temperatūra turėtų būti gerokai žemesnė už vidutinę daugiametę – beveik 4 laipsniais. Taigi savaitė bus žiemiška – su sniegu ir plikledžiu. Tokie orai labiau būdinti kovo pradžiai nei balandžiui.
„Matyt, savo laikotarpį, koks priklauso, gamta vis tiek nori atsiimti. Mūsų klimatologai jau keletą metų stebi metų laikų pasislinkimą – vasara baigiasi vėliau. Pavyzdžiui, rugsėjis pastaruoju metu būna labiau vasaros nei rudens mėnuo. Tačiau vėliau baigiasi ir žiema“, - teigė V. Ralienė.
Šis atšalimas su sniegu apėmęs visą Šiaurės Vakarų Europą. Nors dienomis prognozuojama teigiama temperatūra, tikėtina, kad sniegas, kuris formuojasi pusantro kilometro aukštyje, išsilaikys, kadangi jo drebia tiek, kad jis nespėja tirpti.
Tačiau balandžio pabaigos temperatūra jau prognozuoja aukštesnė už vidutinę, kritulių – taip pat mažiau už normą, taigi tikėtina, kad po staigios žiemos ateis staigus, šiltas ir gražus pavasaris. V. Ralienės teigimu, orai turėtų pradėti šilti jau po Velykų.
Pietų Europoje šiuo metu jau vasariška temperatūra – kai kur ji siekia net iki 29 laipsnių šilumos.