Jos teigimu, apie priežastis, kodėl tautinių mažumų abiturientai kiek prasčiau išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, bus galima kalbėti sulaukus detalesnės analizės. Kartu viceministrė pažymėjo, jog egzamino suvienodinimas lietuviams ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pasiteisino.
„Nesvarbu, kokią mokyklą baigtų mokinys, turi pakankamai gerai mokėti lietuvių kalbą, ypač, jei renkasi valstybinį egzaminą, kuris kartu yra ir stojamasis egzaminas“, - BNS komentuodama lietuvių kalbos valstybinio egzamino rezultatus sakė G. Kasauskienė.
Nelietuviai egzaminą išlaikė prasčiau
Tautinių mažumų mokyklų moksleiviai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė kiek prasčiau nei lietuviškų mokyklų abiturientai, trečiadienį pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Iš viso egzaminą išlaikė 88,09 proc. abiturientų, iš jų 88,4 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, 83,7 proc., besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis.
„Ko gero, per anksti būtų vertinti gilias priežastis, po egzaminų sesijos Nacionalinis egzaminų centras atliks dalykinę ir statistinę egzamino rezultatų analizę, ir tada geriau matysime priežastis ir galėsime daryti tam tikras išvadas“, - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.
Visgi viceministrė vertino, jog egzamino ir vertinimo suvienodinimas pasiteisino.
„Aš manyčiau, kad pasiteisino, vis tik yra padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius, peržiūrėtos pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopų programos. Nagrinėjant detaliau, tautinių mažumų mokiniams galbūt išlieka daugiau problemų dėl rašybos ir skyrybos klaidų, o jų minties raiška, turinio dėstymas yra pakankamai aukšto lygio. Manau, kad nustatytas pereinamasis laikotarpis pasiteisino“, - sakė viceministrė.
Nuo 2013 metų lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai laiko vienodą lietuvių kalbos egzaminą, tik tautinių mažumų mokyklų abiturientams taikomas palengvinimas vertinant, jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis anksčiau yra skelbęs, jog šis palengvinimas galios iki 2019 metų.
Kas lemia raštingumo blogėjimą?
Viceministrė taip pat sako, jog 88 proc. išlaikiusių valstybinį lietuvių kalbos egzaminą nėra blogas rodiklis, o bendram raštingumo lygiui įtakos turi informacinių technologijų paplitimas, moksleivių nenoras skaityti knygų.
Pasak viceministrės, 12 proc. neišlaikiusių lėmė ir tai, kad moksleiviai turi galimybę vėliau laikyti mokyklinį egzaminą, tad dalis jų į valstybinį egzaminą ateina nepasiruošę.
„Lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis privalomas egzaminas, kurį mokiniai gali pasirinkti laikyti valstybinį ar mokyklinį. Kad išlaikė 88 proc. valstybinį egzaminą, tai nėra blogas rodiklis. Manyčiau, gali būti ta priežastis, kad mokiniai galbūt nepakankamai pasirengę bando laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, nes žino, kad turės šansą pakartotinėje sesijoje laikyti mokyklinį egzaminą“, - sakė viceministrė.
Pasak jos, įtakos galėjo turėti ir šiemet šiek tiek sugriežtinti raštingumo vertinimo reikalavimai.
„Be abejo, tam tikrą įtaką daro ir informacinės technologijos, be to, esam pastebėję, kad moksleiviai per mažai skaito, galbūt jie moka skaityti ir rašyti, bet labai mažai ką išmano giliau, kultūrine, istorine prasme. Aplinka, informacinės technologijos turi savo poveikį ir tai įvertinę turim žiūrėti, kaip neapleisti raštingumo lygio ir lietuvių kalbos mokėjimo“, - kalbėjo G. Krasauskienė.