Europos solidarumo klausimas ateityje gali pasisukti visiškai kitu kampu – Lietuva gali susidurti su pabėgėlių banga iš Rusijos, sako politologas Vytis Jurkonis. Visagino merė Dalia Štraupaitė mena, kaip gyventojai iš pradžių priešinosi atominės elektrinės statytojams iš kitų Sovietų Sąjungos respublikų, o paskui tapo geriausiais draugais. Istorija kartojasi: dabar visaginiečiai kyla prieš sirus.
© Sipa Press/Scanpix

„Negalima atmesti tikimybės, kad pabėgėlių srautas augs ir iš mūsų rytinių kaimynų. Jau šiandien galime fiksuoti politinių pabėgėlių ir socioekonominių migrantų skaičiaus augimą iš Rusijos. Augant Kremliaus režimo represijoms, prastėjant ekonominei situacijai, tikėtina, kad šie skaičiai dar labiau augs. Ir tuomet Europos solidarumo klausimas gali pasisukti visiškai kitu kampu“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas V. Jurkonis.

V. Jurkonio teigimu, pabėgėlių klausimu būtina kalbėti ne tik apie mūsų pasiruošimą priimti ir integruoti pabėgėlius. Turbūt daug svarbiau kalbėti apie priežastis, kodėl Europa, o kartu ir Lietuva, susiduria su šiuo iššūkiu. TSPMI dėstytojo manymu, kur kas lengviau spekuliuoti įvairiais skaičiais, gąsdinti visuomenę būtais ir nebūtais dalykais, bet turime pripažinti, kad mūsų migracijos politika šiandien nėra tinkama. Tuo galima įsitikinti pakalbėjus su dabar Lietuvoje esančiais pabėgėliais. Susidūrus su šimtais ar tūkstančiais pabėgėlių, tie trūkumai tik dar labiau išryškės.

Pašnekovo teigimu, turime ne tik mąstyti, bet ir keisti savo migracijos politiką, o tuo pačiu ir parengti Lietuvos visuomenę. Tai, sako V. Jurkonis, nėra tik vienadienis iššūkis: pabėgėlių klausimas išliks ir ateityje.

„Dažnai pamirštamas svarbiausias aspektas – kokios yra pabėgėlių srautų priežastys. Dažniausiai tai yra karai ir konfliktai, kurie yra diktatorių ir režimo valstybių pasekmė. Ilgainiui valstybes, kuriose neveikia stabdžių – atsvarų sistema, kur vadovai yra neatskaitingi savo žmonėms, kurioje nėra vertinamos žmogaus teisės bei paprasčiausiai žmogaus gyvybė, „sprogsta“ iš vidaus – nuolatinės represijos galų gale baigiasi vietiniais konfliktais, karais ar kitais masinio smurto protrūkiais“, – aiškina politologas.

Vytis Jurkonis
Vytis Jurkonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak V. Jurkonio, situacija Vidurio Rytuose yra pasekmė to, kad daugelis valstybių buvo linkusios žaisti geopolitinius žaidimus, dujų ar naftos karus ir panašiai. Jos ignoravo žmogaus teisių darbotvarkę, teigė, kad investuoti į stiprią pilietinę visuomenę yra „per brangu“ ar beprasmiška.

„Taigi šiandien mes susiduriame su tokio požiūrio pasekmėmis ir už tai mokėsime brangiau. Būtent todėl šiandien reikia kalbėti ir apie sparčiai prastėjančią žmogaus teisių situaciją Rusijoje, apie ten eliminuojamą nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę. Jei mes nepadėsime Rusijos žmonėms šiandien, konfliktų tikimybė mūsų Rytų kaimynystėje yra tikrai nemaža“, – perspėja TSPMI dėstytojas. Jis atkreipia dėmesį, kad pabėgėlių srautus pamename ir per karų Čečėnijoje metus, o Kremliaus politikos padarinius matome ir Rytų Ukrainoje.

Visagino atvejis: sukilo prieš sirus

Su atvykėliais iš rytinių kaimynių prieš keletą metų susidūrė ir integracijos egzaminą sėkmingai išlaikė Visaginas. Šio miesto pavyzdys parodo, kad viskam reikia laiko.

Visagino merė Dalia Štraupaitė prieš keletą savaičių susikirto su Biržų rajono meru Valdemaru Valkiūnu.. V. Valkiūnas pareiškė, kad pabėgėlius priimtų tik išprievartautas. Į tai sureagavusi D. Štraupaitė paskelbė Visagine priimsianti visus tuomet planuotus 325 pabėgėlius. Merė neslepia netrukus po šio pareiškimo sulaukusi miestelėnų reakcijos.

„Mūsų gyventojai labai neigiamai sutiko, turėjau aiškintis žiniasklaidai. Ir šiandien dar nerimsta aistros, kad išsakiau savo mintis reaguodama į Biržų mero pasisakymą“, – pasakoja D. Štraupaitė.

Dalia Štraupaitė
Dalia Štraupaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anksčiau D. Štraupaitė galvojo, kad teks priimti daugiau nei pusšimtį Ukrainos karo pabėgėlių. Ukrainiečių jau dabar mieste nemažai – jie bėgo nuo karo, atvyko pas gimines, nusipirko butus ir integruojasi Visagine. Vėliau paaiškėjo, kad gali tekti priimti sirus ir kitus pabėgėlius iš Vidurio Rytų – žinią apie sirus gyventojai sutiko priešiškai.

„Dėl to dabar sakau – pirmiausia turi būti veiksmų planas ir visuomenės paruošimas priimti pabėgėlius. Dauguma Lietuvos visuomenės pabėgėlius priima labai neigimai – atrodo, kad atvyks teroristai, nusikaltėliai, kurie sunaikins mūsų gražią gamtą, unikalią Lietuvą ir panašiai. Negalima taip spręsti apie žmones, juk bus atranka, kiekvienas žmogus bus patikrintas“, – sako D. Štraupaitė. Jos teigimu, visuomenę reikia supažindinti su atvykėliais, juos reikia apgyvendinti, paskirti kuratorius. Savivaldybės esą taip pat turi prisiimti atsakomybę – pasiruošti priimti patikrą praėjusius, reikalavimus atitiksiančius žmones.

Priešinosi ir Ignalinos AE statytojų atvykimui

Merės aiškinimu, Visaginas unikalus: Ignalinos atominės elektrinės statytojai – čečėnai, ukrainiečiai, rusai, baltarusiai, armėnai – suvažiavo iš visos buvusios Sovietų Sąjungos. „Atsimenu – tada dirbau Dūkšto mere – galiu knygą parašyti, kaip Lietuvos visuomenė nepriėmė atvykėlių, sakė, kam čia jų reikia, kaip buvo sunku man, kaip merei, eiti prašyti butų atvykėlių apgyvendinimui. Buvo labai išsilavinusių inžinierių, bet buvo ir kareivių, darbininkiškų profesijų atstovų. Pažiūrėkit, kaip jie gražiai integravosi, jie iki šiol draugauja, susigiminiavo su juos priėmusiomis šeimomis“, – DELFI kalbėjo D. Šraupaitė.

Pabėgėlių krizė atsisuks kitu kampu: netrukus Lietuva gali prašytis pagalbos
© DELFI / Tomas Vinickas

Pašnekovė primena, kad siuvimo pramonės įmonėje „Visatex“ dirba ir mieste integravosi atvykėlės iš Šri Lankos. 30 šrilankiečių apgyvendintos savivaldybei priklausančiuose bendrabučio tipo butuose. Už nuomą savivaldybė gauna pajamas. „Šrilankietės eina į cerkvę, bažnyčią, jos tokios įdomios, vasarą vaikšto su kepurėmis, su jomis žmonės fotografuojasi, draugauja, šeimos susipina, žmonės šeimas sukuria, vaikai gimsta, genetinis fondas gerėja. Tai žmonių likimai, gyvenimai, mes turime gerbti kiekvieną žmogų“, – dėstė D. Štraupaitė.

Merė kol kas neįvardija skaičių, kiek pabėgėlių galėtų priimti Visaginas, tačiau turi veiksmų planą, kaip atvykėlius priims, apgyvendins, integruos, mokys valstybinės kalbos, priskirs atsakingus asmenis. „Mes privalome padėti, tai ir solidarumas, ir gailestingumas, pagaliau, pagelbėti – mūsų pareiga, mes turime patirtį, pas mus gyvena 43 tautybių žmonės, kurie puikiausiai integravosi į Lietuvą, Visaginą“, – sakė miesto vadovė. Ji džiaugiasi, kad Visagine pavyko integruoti net čigonus – kai merę užgriuvo bėdos su teisėsauga, čigonai už ją meldėsi.

Ragina nepamiršti emigrantų

Kalbėdama apie pabėgėlių priėmimą, merė siūlo kelti kitą problemą – susigrąžinti emigravusius Lietuvos piliečius. Tam, jos nuomone, reikia specialios programos, grįžusiems turi būti įkurtos darbo vietos. D. Štraupaitė sakė pati skambinėjanti po įmones ir prašanti sukurti darbo vietų grįžtantiems.

„Mes išvykusius Lietuvos piliečius užmirštame, todėl dabar visuomenė ir nepriima pabėgėlių. Mums žmonės sako – mes savo vaikus išleidom ieškoti didesnės algos, o jūs dabar priimsite pabėgėlius, nejau nenorite, kad sugrįžtų mūsų piliečiai? Štai koks klausimas sprendžiamas, į tai reikia atkreipti dėmesį“, – aiškina D. Štraupaitė. Ji primena, kad dabar ne visiems lengva ir Jungtinėje Karalystėje – žmonės nori grįžti į Lietuvą, tačiau čia nenori dirbti už 300 EUR.

Visagino merė taip pat žada darbo ieškoti ir pabėgėliams. Tam, jos nuomone, reikia veiksmų plano – galbūt naujas darbo vietas kuriančios įmonės turėtų būti remiamos. Tačiau D. Štraupaitė ragina atskirti ekonominius migrantus ir karo pabėgėlius.

DELFI primena, kad Vyriausybė yra pritarusi pabėgėlių priėmimui. Į Lietuvą pagal Europos Komisijos siūlomą planą būtų perkelti 1105 pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Pagal Vyriausybės nutarimą, šie pabėgėliai į Lietuvą turėtų būti perkeliami iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (20)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (172)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1357)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (2)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (5)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (10)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (75)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (41)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...