Grupė visuomenės veikėjų vėl ragina Seimą specialiu įstatymu įtvirtinti draudimą smurtauti prieš vaikus. Menininkė Nomeda Marčėnaitė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje apgailestavo, kad tokias pataisas kovo pabaigoje jau svarstęs Seimas joms nepritarė. Ji piktinosi tuomet parlamente vykusiomis diskusijomis.
Nomeda Marčėnaitė
© A.Didžgalvio nuotr.

"(Smurto uždraudimo priešininkai - BNS) mitologiją, tautosaką iškraipo iki tokio lygmens, suprimityvina, suvulgarina, paviršium vertina. Lenk medį, kol jaunas? Įsivaizduojame realistiškai ir lenkiame tą medį, tiesiog taip. O kad ten buvo potekstė kažkokia, ir lietuviai kažkada suvokdavo dviprasmybes (...). Mes dabar einame tiesmuku keliu ir imame naikinti savo vaikus. Aš esu sukrėsta", - kalbėjo N.Marčėnaitė.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Steinaras Gilas savo ruožtu pasakojo, kad jo šalyje smurtas prieš vaikus mokyklose uždraustas dar 1936 metais. 1987 metais Norvegijoje įstatymais uždrausta vaikams taikyti fizines bausmes ir namuose, tačiau tik 2010 metų pavasarį priimta nauja įstatymo redakcija, draudžianti iki tol toleruotus "lengvus pliaukštelėjimus".

"Kai tu leidi lengvus pliaukštelėjimus, liks diskusijos klausimas - kai kurie žmonės naudos daugiau jėgos, kiti naudos mažiau jėgos. Galiausiai įstatymas buvo dar kartą peržiūrėtas ir visos fizinės bausmės, įskaitant lengvus pliaukštelėjimus, yra uždrausta", - sakė S.Gilas, raginęs žengti Norvegijos pavyzdžiu.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė reiškė susirūpinimą, kad Lietuva esą nacionalinėje teisėje neįtvirtina ratifikuotų tarptautinių dokumentų - tą, jos vertinimu, lemia akivaizdžiai negresiančios ekonominės sankcijos. Ji taip pat dėstė, kad Lietuvoje klaidingai interpretuojamos šeimos teisės.

N.Marčėnaitė: imame naikinti savo vaikus
Dovilė Šakalienė
© A.Didžgalvio nuotr.

"Mes vis dar nesugebame žengti pirmojo žingsnio - užtikrinti, kad įstatymiškai vaikai būtų apginti nuo visų rūšių fizinių bausmių, psichologinio ar kitokios smurto, o tėvai ar kiti asmenys neturėtų naudotis jokiomis išlygomis ar gynyba - tokia, kaip smurto vadinimas auklėjimu ar piktinimasis, kad valstybė neturi kištis į šeimos gyvenimą. Šeimos gyvenimas yra kokios rūšies maistą jūs perkate savo šuniui arba į kokį kino teatrą einate su vaiku, tačiau vaiko mušimas yra žmogaus teisių klausimas", - teigė ji.

Dar balandį kelios dešimtys garsių Lietuvos visuomenės veikėjų, mokslo ir pramogų verslo žvaigždžių paragino Seimą įstatymu uždrausti bet kokio pobūdžio smurtą prieš vaikus.

Kreipimosi autoriai pareiškė, kad "žmogaus teises ginančių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų išmanymo stoka drauge su negebėjimu suvokti ugdymo esmės bei metodų kelia rimtą grėsmę Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės valstybės statusui".

Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą dokumentą pasirašė 58 žinomi Lietuvos žmonės - būtent tiek Seimo narių kovo pabaigoje nepritarė siūlymui priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios uždraustų fizines bausmes.

Vis dėlto Seimas praeitą savaitę po pateikimo vieno balso persvara pritarė panašioms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama uždrausti ir fizinį, ir psichologinį smurtą prieš vaikus.

Už pataisas, kurias teikia Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Gediminas Navaitis, balsavo 28 parlamentarai, susilaikė 27.
Bet kokios fizinės bausmės vaikams uždraustos Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Islandijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ukrainoje, Kipre, Izraelyje, Venesueloje, Čilėje, Naujojoje Zelandijoje.

Jungtinių Tautų Organizacija 2006 metais pateikė tyrimo apie smurtą prieš vaikus rezultatus, teigdama, jog fizinės bausmės vaikams yra pasaulinė problema, jos egzistuoja visose pasaulio valstybėse, kultūrose, visuomenės sluoksniuose, nepaisant žmonių rasės, etninės kilmės, išsilavinimo ar uždirbamų pajamų dydžio.

N.Marčėnaitė: imame naikinti savo vaikus
© A.Didžgalvio nuotr.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (380)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Atrakcijos Palangoje, kurios paįvairins poilsį prie jūros

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (69)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (6)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (66)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (331)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (10)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (47)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...