Nieko džiaugsmingo: kokią Lietuvą parodo Švedijos žiniasklaida

 (762)
Lietuva – atsilikusi šalis, neišmokusi tolerancijos, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms pamokos iš skaudžios Europos karų ir genocido istorijos. Tokios nuostatos apie Lietuvą vyrauja Švedijos žiniasklaidoje, kuri apie mūsų šalį daugiausia rašo kaip apie homofobišką valstybę. Kartu lietuviai vaizduojami kaip drąsūs, kovotojai už laisvę, krepšinio didvyriai, šalimi žavimasi dėl sėkmingai įveiktos ekonominės krizės ir augimo.
© K.Šatūno nuotr.

Tokias išvadas padarė Švedijos Lundo universiteto Europos studijų centro magistrė Anna Olsson, magistro darbe tyrusi, kaip ir ką Švedijos žiniasklaida rašo apie Lietuvą.

– Kodėl nusprendėte analizuoti, ką švedų žiniasklaida rašo apie Lietuvą?

– 2012 m. rudenį stažavausi Švedijos ambasadoje Vilniuje. Tai buvo mano magistro studijų dalis. Tai buvo įdomi patirtis ir nusprendžiau, kad likusį pusmetį, kuris skirtas magistrinio darbo rašymui, skirsiu domėjimuisi Lietuva. Magistrinio darbo idėja daugiausia gimė iš klausimų ir komentarų, kurių iš draugų sulaukiau atvykusi į Vilnių, pavyzdžiui, „Vilnius? Baltijos miestas, taip?“ Buvo smalsu pasidomėti, kas Švedijoje kalbama apie Lietuvą ir kodėl.

Žiniasklaida – svarbus veiksnys šalies įvaizdžio formavime. Tirdama Švedijos žiniasklaidos pranešimus apie Lietuvą, aprašomas istorijas, nagrinėjau, kokios temos pateikiamos švedų skaitytojams.

– Kokiomis su Lietuva susijusiomis temomis daugiausia rašo Švedijos žiniasklaida?Kaip apibūdintumėte Lietuvos įvaizdį Švedijos žiniasklaidoje?

Anna Olsson
Anna Olsson
© Nuotr. iš asmeninio albumo

– Mano darbas iš esmės paremtas prielaida, jog Švedijos naujienų straipsniuose dažniausiai pasakojamos panašios istorijos, kurias galima sulieti į nuoseklius ir rišlius bendresnius kontekstus – naratyvus. Tiksliai įvardijus šias pagrindines su Lietuva susijusias temas, galima analizuoti populiarius įsitikinimus, kurie nuolat skirtinguose straipsniuose siejami su Švedijos žiniasklaidoje piešiamu Lietuvos paveikslu. Savo darbe pateikiu dešimt tokių naratyvų, susijusių su Lietuva ir aprašytų penkiuose pagrindiniuose Švedijos dienraščiuose nuo 2010 iki 2012 m.

Šias dešimt istorijų galima sutraukti į tris pagrindinius naratyvus, susijusius su Lietuvos vieta nematerialiame Europos žemėlapyje, kaip kad ją pristato Švedijos žiniasklaida: Lietuva kaip Vakarų ar Šiaurės Europos dalis, Lietuva kaip posovietinė Rytų Europa ir Lietuva kaip Baltijos ar Baltijos jūros regiono valstybė.

Minėtieji naratyvai pristato tiek teigiamus, tiek neigiamus lietuviams taikomus stereotipus, kurie arba paneigiami, arba patvirtinami. Dažnai pabrėžiami Lietuvą ir Švediją siejantys bendrumai, taip pat akcentuojama Lietuvos kaip Baltijos šalies tapatybė bei narystė Europos Sąjungoje. Lietuviai Švedijos žiniasklaidoje vaizduojami kaip drąsūs, tikri kovotojai už laisvę, krepšinio didvyriai, atsakingi, disciplinuoti ir darbštūs.

Spartus Baltijos šalių ekonomikos augimas ir finansų krizės suvaldymas pateikiami kaip įspūdį darantys, stulbinantys ir sektinu pavyzdžiu įvardijami pasiekimai. Šiame kontekste Baltijos šalys, kaip ir pati Švedija, priskiriamos Šiaurės Europai ir supriešinamos su Pietų Europa. Lietuva taip pat priskiriama ir Vakarų Europai – šiame kontekste ji pateikiama kaip kontrastas Baltarusijai. Švedijos žiniasklaida Lietuvą vaizduoja ir kaip demokratinę šalį, puikią kaimynę Europoje – tikrą priešingybę totalitarinei Baltarusijai.

Keli naratyvai perteikia ir nuoširdžią „nuostabą“, jog Lietuva tokia „moderni“ ir teigiama valstybė. Keliuose naujienų straipsniuose išryškinami neigiami stereotipai apie lietuvius, tačiau vėliau jie paneigiami. Štai vienas pavyzdys: „Vilnius – pilkas, skurdus ir pilnas nusikaltėlių? Ne, labiau suklysti nebegalima!”. Lietuva taip pat įvardijama kaip viena iš savo veido neturinčių Baltijos valstybių. Šalis tam tikra prasme vis dar nenusikračiusi nusikalstamumo šleifo – ypač tai pabrėžiama kalbant apie prekybą žmonėmis, vagystes ir prekybą narkotikais. Tačiau patys lietuviai žiniasklaidoje pristatomi ne vien tik kaip nusikaltėliai ar aukos.

– Lietuvos žiniasklaida dažniau pastebi ne tokias malonias švedų publikacijas apie Lietuvą. Kokias Lietuvos problemas labiausiai keliamos Švedijoje?

– Dažnai akcentuojamas efektyvus Švedijos ir Lietuvos policijos bendradarbiavimas. Švedijos žiniasklaidos kontekste Lietuvai taip pat kol kas nepavyksta atsiriboti nuo skurdo, emigracijos ir socialinės atskirties diskursų. Šias temas gvildenantys straipsniai, ypač didesnės apimties, dažnai skatina lietuviams jausti užuojautą.

Nors daugumoje pasakojimų Lietuva aprašoma pozityviai ar neutraliai, teigti, jog ši taisyklė galioja visiems apie šią šalį Švedijos žiniasklaidoje pasirodantiems straipsniams, negalima. Plėtojamos ir homofobijos, antisemitizmo bei tam tikro laipsnio atsilikimo Lietuvoje temos.

Šalis susilaukia kritikos dėl nepakankamo dėmesio prisimenant holokaustą ir su antisemitizmo siejamai praeičiai. Viena iš pagrindinių temų, su kuria Švedijos žiniasklaida sieja Lietuvą, yra homofobija – dėl ketinimų 2010 m. uždrausti „Baltic Pride“ eitynes ir įstatymo projekto dėl su homoseksualumu susijusios informacijos ribojimo, kuriam Lietuvos parlamentas pritarė 2009 m. Šie įvykiai Švedijoje, kur išpuoliai prieš netradicinės orientacijos žmones ir visą LGBT bendruomenę laikomi realia grėsme visai demokratinei visuomenei, susilaukė didelio atgarsio. Homofobijos naratyvas iliustruoja, kaip tam tikruose kontekstuose Lietuva vertinama kaip atsilikusi – šalis, neišmokusi tolerancijos, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms pamokos iš skaudžios Europos karų ir genocido istorijos. Lietuvos santykis su Europos praeitimi tampa itin svarbus kalbant apie Lietuvos įvaizdį Švedijos žiniasklaidoje.

– Kokios pagrindinės Jūsų darbo išvados?

– Pagrindinė išvada skelbia, jog Lietuvos paveikslas, kokį jį piešia Švedijos žiniasklaida, lygiai tiek pat ar net daugiau pasako ir apie Švediją bei Švedijos kultūrą. Straipsniai rašomi prieš akis regint skaitytojus iš Švedijos, jų temos parenkamos ir apipavidalinamos siekiant patvirtinti ir aptarti vertybes nei normas, kurios suvokiamos kaip nacionalinio Švedijos autoportreto štrichai – pavyzdžiui, demokratija, tolerancija ir žmogaus teisės. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl su homofobija susijęs naratyvas ir yra vienas iš pagrindinių bei svarbiausių – Švedijai LGBT bendruomenės teisių apsauga itin opi, nes prilygsta lygių teisių ir demokratijos puoselėjimui. Tai vertybės, neatsiejamomis nuo Švedijos kaip valstybės įvaizdžio.

Taip pat paaiškėjo – gal tai ir nestebina, tačiau tikrai įdomu – jog Švedijos žiniasklaidoje dažnai pabrėžiami Švedijos ir Lietuvos ryšiai bei geografinis artumas: Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis „vos už jūros“. Net jei Lietuva kartais pristatoma kaip beveidė ar tiesiog kitokia, dažnai reiškiamas noras ją geriau pažinti bei pasirengimas diskutuoti akivaizdžiausių skirtumų klausimais.

– Kaip manote, ar Lietuvos įvaizdis Švedijos žiniasklaidoje atspindi švedų visuomenės nuomonę?

– Sudėtingas klausimas. Kad sudomintų skaitytojus, straipsniai atitinka visuomenės kultūrines, socialines ar istorines aplinkybes. Skaitydami straipsnius, mes ne tik susiduriame su žurnalisto įžvalgomis, vertybėmis ar pasirinkimu, bet kartu ir visuotiniu supratimu, suvokimu, stereotipais. Penki nagrinėti laikraščiai nušviečia šalies mastu, atstovauja skirtingas politines kryptis, žanrus ir yra populiariausi šalyje. Jie taip pat atspindi nacionalinį žiniasklaidos diskursą. Tačiau nenorėčiau spekuliuoti vertindama, kiek tai atspindi visuomenės nuomonę, kadangi mano tyrimas nukreiptas į žiniasklaidą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Dėl kodekso bus tikrinamos įmonės, darbuotojai skatinami skųsti nusižengusius darbdavius (9)

Nuo šeštadienio įsigaliojantis Darbo kodeksas numato daug naujovių, dėl kurių daliai darbuotojų turėtų būti padidintos algos. Kas ir kaip užtikrins, kad būtų laikomasi jiems naudingų normų?

STT pradėjo tyrimą dėl A. Skardžiaus

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius gauna pajamų, nuomojant žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti, verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime, rašoma STT pranešime.

Respublikonų partija susijungė su Tautininkų sąjunga (1)

Susijungė dvi neparlamentinės partijos – Respublikonų partija ir Tautininkų sąjunga.

Generalinis prokuroras prašo panaikinti K. Pūko neliečiamybę dėl seksualinio priekabiavimo (44)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį paprašė Seimo leisti patraukti parlamentarą Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, pranešė prokuratūra.

G. Paluckas ragina G. Kirkilą nenusiminti dėl EP (14)

Parlamentaras Gediminas Kirkilas sako jau nebesirūpinantis išvykimu į Europos Parlamentą, mat iš europarlamentaro Zigmanto Balčyčio nebesulaukia jokių žinių. Tuo metu Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas LRT.lt patikino, kad Z. Balčytis palieka EP. „Z. Balčytis uždaro savo biurą ir kraustosi iš EP“, – patvirtino G. Paluckas.