Viena iš jų ryžosi dėl šios teisės bylinėtis teisme ir jį laimėjo – „Sodra“ jai turėjo išmokėti beveik 2 tūkst. Lt ligos pašalpos ir padengti 1 tūkst. Lt teismo išlaidų.
Visus mokesčius mokanti nėščia moteris neteko apdraustosios statuso
Viename šalies miestų gyvenanti Jurgita (vardas pakeistas – DELFI) atžalos turėjo sulaukti kaip tik prieš praėjusių metų liepą, nuo kurios įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų tvarka. Pagal ją atostogų galima pasirinktinai išeiti vieneriems arba dvejiems metams. Pirmuoju atveju kompensuojama 100 proc. buvusio atlyginimo, antruoju atveju pirmaisiais metais kompensuojama 70 proc. atlyginimo, o antraisiais – 40 proc., tačiau leidžiama dirbti neprarandant pašalpos. Kai Jurgitai teko spręsti, dar nebuvo visiškai aišku, nei koks krūvis bus leidžiamas, nei kaip bus sprendžiamas klausimas vaikui susirgus – ar motina turės teisę jį prižiūrėti ir pan.
Pasvėrusi visus „už“ ir „prieš“ Jurgita nusprendė pasirinkti variantą, kuris jų šeimai pasirodė finansiškai naudingesnis. Ji ryžosi iki gimdymo dirbti, kad sutaupytų 56 dienas, kurios po gimdymo priklauso nėštumo ir gimdymo atostogoms. Taigi ji spėjo į vaiko priežiūros atostogas išeiti pagal senąją tvarką, pagal kurią buvo mokama 90 proc. buvusio atlyginimo iki vaikui sukanka vieneri metai ir 75 proc. - iki vaikui sukanka 2 metai.
Tačiau taip jau nutiko, kad tuo laikotarpiu ji buvo pati susirgusi (dvi savaites) ir du kartus namuose prižiūrėjo sergančią mažametę dukrą (tris dienas ir dvi savaites), tačiau nei už vieną iš šių laikotarpių ligos pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų atsisakiusiai moteriai nebuvo išmokėta. Valdininkai teigė, kad nėštumo ir gimdymo atostogų atsisakiusi moteris pagal galiojančius įstatymus netenka teisės į ligos pašalpą.
Suabejojusi tokia diskriminacija moteris nusprendė tiesos ieškoti teisme. „Juk pagal įstatymą nustatyta teisė, o ne pareiga į nėštumo ir gimdymo atostogas, todėl, pasirinkus neiti nėštumo atostogų ir šiuo laikotarpiu susirgus, teisė gauti ligos pašalpą neišnyksta, juolab kad nedarbingumas nebuvo susijęs su nėštumu. Įstatyme neišskiriama ir nenurodoma, kad nėštumo metu dirbančiai moteriai, kuri nepasinaudojo nėštumo ir gimdymo atostogomis iki gimdymo, susirgus pačiai ar slaugant susirgusį šeimos narį neturi būti mokama arba gali būti nemokama socialinio draudimo išmoka. Tokia situacija reikštų nėščių moterų diskriminaciją ir socialinę nelygybę“, - tokiais žodžiais Jurgita kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teismas: atsisakymas mokėti ligos pašalpą nepagrįstas jokiais teisės aktais
„Sodros“ atstovai, dėstydami savo argumentus, sutiko, kad nėštumo atostogos yra teisė, o ne pareiga, tačiau tvirtino, kad teisės aktai nesuteikia alternatyvos nėščiai moteriai gauti arba motinystės, arba ligos pašalpą.
„Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą pagrindas skirti motinystės pašalpą yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, o pagrindas skirti ligos pašalpą – nedarbingumo pažymėjimas. Taigi alternatyva pasirinkti motinystės pašalpą arba ligos pašalpą teisės aktuose nenumatyta. Tuo atveju, jei nėščia moteris suserga arba jai tenka prižiūrėti sergantį vaiką, jai pirmiausiai turi būti išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas ir skiriama jį atitinkanti pašalpa. Priešingu atveju jai turi būti išduodama pažyma, pateisinanti neatvykimo į darbą priežastį. Minėtos atostogos gali būti suteiktos bet kuriuo metu iki pat vaiko gimimo – taigi moteris bet kada gali pakeisti savo sprendimą“, - skundo autorei prieštaravo valdininkai.
Visgi teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjos skundas tenkintinas. Anot teismo, iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio matyti, jog motinystės pašalpos skiriamos turinčioms teisę jas gauti moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu, o pareiškėja nebuvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų. Eiti nėštumo ir gimdymo atostogų yra teisė, o ne pareiga, todėl pareiškėja negali būti verčiama eiti šių atostogų.
„Pripažintas nepagrįstu atsakovo argumentas, jog po 30-tos nėštumo savaitės susirgusi apdraustoji bet kuriuo atveju privalėjo eiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Atsakovo sprendimuose nurodytas pagrindas, kad teisės aktai nenumato alternatyvos nėščiai moteriai gauti arba motinystės pašalpą, arba ligos pašalpą, yra nepagrįstas jokiais galiojančiais teisės aktais. Atsakovas nepagrįstai siaurina Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatą, t. y. jeigu pareiškėja būtų išėjusi nėštumo atostogų ir gautų motinystės pašalpą, tada galėtų kilti klausimas, ar ji turi teisę gauti ir ligos pašalpą“, - teigiama teismo sprendime.
Pasak teismo, pareiškėja, pasirinkusi dirbti bei neiti nėštumo ir gimdymo atostogų, nepraranda savo socialinių garantijų kaip apdraustoji. Atsakovo teiginys, kad nėščia moteris, atsisakiusi nėštumo ir gimdymo atostogų ir dirbanti toliau, atsisako ir socialinių garantijų dirbantiesiems, yra absoliučiai nepagrįstas ir neparemtas jokių teisės normų požiūriu.
Moteris: jei skaičiuoji, vadinasi, vagi?
Pati Jurgita DELFI pasakojo, kad „Sodros“ atstovai kruopščiai nagrinėjo jos ligos istoriją, kurią gavo iš gydymo įstaigos, skrupulingai narstė, kada jai ką skaudėjo, kokius vaistus gėrė. Be to, jie primygtinai pabrėžė, kad moteris „turėjo“ imti nėštumo ir gimdymo atostogas, nes jai esą tai būtų ir finansiškai naudingiau – gautų 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Tuo tarpu ligos pašalpa sudaro 80 proc. , o nuo trečios iki septintos dienos – vos 40 proc. buvusio atlyginimo, slaugant vaiką – 85 proc. buvusio atlyginimo.
Jurgitai bene labiausiai buvo nemalonu, kad „Sodros“ atstovas bandė ją parodyti kaip nepadorią valstybės atžvilgiu pilietę, teismui įvardindamas priežastį, dėl kurios ji atsisakė nėštumo ir gimdymo atostogų – esą kad spėtų išeiti vaiko priežiūros atostogų pagal senąją, finansiškai palankesnę, tvarką.
„Panašu, kad paprastam žmogui ne valia skaičiuoti, kas labiau apsimoka, net jei įstatymiškai ši teisė yra įteisinta. Jei visgi ryžtiesi skaičiuoti, vadinasi, vagi... Tuo tarpu „Sodra“ gali nesilaikyti įstatymų. Juk teismas įrodė, kad „Sodra“ neturėjo jokio teisinio pagrindo man nemokėti ligos pašalpos, kaip ir neturėjo teisės nurodyti gydytojams vietoj nedarbingumo pažymos išrašinėti vadinamąsias „baltąsias“ pažymas. Su šia situacija tikrai susidūrė daugybė moterų. Vien aš kiek pažįstu tokių, kurios nukentėjo, o juk Lietuva – ne tokia ir maža“, - teigė pašnekovė.
„Sodra“: nėštumo atostogų atsisakymas – sąmoningas manipuliavimas
„Sodros“ atstovai, paprašyti pakomentuoti teismo sprendimą, teigė, kad teismų sprendimų jie laikosi. Moteriai po kelių jos užklausimų iš tiesų buvo pervesta priteista suma. Visgi valdininkai ir toliau laikosi teisme išdėstytos pozicijos, kuri dar pernai buvo įteisinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinamuoju raštu.
„Nors Lietuvoje galiojantys teisės aktai suteikia teisę (ne pareigą) naudotis nėštumo ir gimdymo atostogomis, dėl draudiminio įvykio (nėštumo) alternatyvos pasirinkti gauti motinystės pašalpą ar ligos pašalpą (net ir vaiko ar šeimos nario slaugai), nenumatyta. Pažymėtina, kad net ir pasinaudojus teise į nėštumo ir gimdymo atostogas ir jų metu mokamą motinystės pašalpą, įstatymo leidėjas, įvertinęs teisinio fakto (veiksmo) pirmumą, pasirinko šių atostogų metu ligos pašalpos nemokėti.
Moteriai, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, nėštumo ir gimdymo atostogos gali būti suteiktos bet kuriuo metu iki pat vaiko gimimo dienos. Todėl tuo atveju, kai moteris, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, suserga arba nori pati prižiūrėti sergantį šeimos narį, pirmiausiai jai turėtų būti išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas“, - teigiama „Sodros“ atsakyme.
Kaip šio veiksmo privalumas įvardijamas faktas, kad už šį pažymėjimą, skirtingai nei nedarbingumo pažymėjimą, mokama 100 proc. buvusio atlyginimo pašalpa. Priešingu atveju, kai medicininiuose dokumentuose yra pažymėta, kad moteris atsisakė jai išduodamo elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu turėtų būti išduodama medicininė pažyma, pateisinanti neatvykimo į darbą priežastį
„Atkreiptinas dėmesys, kad nuo liepos 1 d. keitėsi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Reaguodamos į pasikeitimus, joms priklausančių nėštumo ir gimdymo atostogų atsisakinėjo tik tos moterys, kurios turėjo gimdyti iki 2011 m. liepos 1 d., norėdamos gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą nuo vaiko gimimo dienos. Taigi nėštumo ir gimdymo atostogų atsisakymas buvo sąmoningas moterų apsisprendimas ir manipuliavimas siekiant gauti didesnes motinystės (tėvystės) pašalpas. Tai nėra problema dėl kurios reikėtų keisti teisinį reguliavimą“, - teigia „Sodra“.