Galų gale, kas nematė į Jėzų panašaus vaikino, reklamuojančio džinsus ar, kiek anksčiau, lošimų namus? Kaip į tai reaguoti ir kodėl tikinčiųjų bendruomenė taip reaguoja?

Atsakymų į šiuos ir panašius klausimus siūlo ieškoti ketvirtąjį sezoną pradedanti Mažoji akademija, prie kurios durų, kaip DELFI užtikrino jos koordinatorė dr. Rima Malickaitė, nebus reikalaujama Krikšto pažymėjimo ar kunigo rekomendacijos.

Iš pirmų lūpų

„Klausytojo anketoje, kurią privalo užpildyti visi mūsų studentai, sąmoningai nedėjome klausimo apie priklausymą religinei bendruomenei ar konkretaus tikėjimo išpažinimą. Mūsų paskaitose laukiami visi – ir praktikuojantys, ir nepraktikuojantys katalikai, durys atviros kitų konfesijų krikščionims ir visiems kitiems besidomintiems. Specialiai po paskaitos palikome erdvės klausimams, kad žmonės, mažiau susipažinę ir susidūrę su krikščionybe, turėtų galimybę klausti ir tikslintis, gilinti savo žinias ir supratimą“, – sakė dr. R. Malickaitė.

Mažosios akademijos paskaitose laukiami norintys iš pirmų patikimų lūpų susipažinti su krikščioniško mokymo turiniu ir patys apie jį susiformuoti nuomonę.

„Jei jums smalsu, kas slypi Šventojo Rašto žodžiuose, kas skleidžiasi iš bažnyčioje kabančio paveikslo drobės, kokios priežastys lėmė Bažnyčios reformą ir Vakarų Bažnyčios skilimą, kokių iššūkių jai atnešė Apšvietos epocha, kodėl krikščionys buriasi į bendruomenę vietoj to, kad praktikuotų privačią religiją, koks krikščionybės santykis su kitais tikėjimais ir kokiu dvasingumu gyveno pirmieji dykumų vienuoliai, ateikite į 2014-2015 metų kursus“, – kvietė akademijos koordinatorė.

Pristatydama šių metų naujoves, dr. Rima Malickaitė priminė, jog pirmadienių vakarai Lietuvių katalikų mokslo akademijos auloje skirti krikščionybės pagrindams priminti. Antradieniais su dėstyt. dr. L. Jovaiša toliau bus tęsiamos Bažnyčios istorijos studijos, šį kartą – Ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Trečiadienį – seniai besidominčiųjų Šv. Raštu laukta Evangelija pagal Joną kartu su ses. B. Rollin RA. Ketvirtadieniais – krikščioniškam menui skirtas kursas Atvaizdai. Pamaldumas ir gerbimas.

Pasak koordinatorės, šio įvairių dėstytojų skaitomo kurso tikslas – peržiūrint gausybę atvaizdų suvokti, kodėl taip vaizduojama, kur vaizduoseną lemia meninių stilių kaita, kur įsispaudęs legendinis apibrėžtumas, o kur vaizduoseną pagrindžia konkreti evangelinė, teologinė mintis.

Apie religijų skirtumus

„Gal dėl Naujojo amžiaus ar popkultūros įtakos šaindien religijų skirtumai niveliuojami. Dr. E. Laumenskaitė remdamasi didelės apimties tyrimu pagrįstai sako: „neturime elementarių žinių apie Dievo, pasaulio ir žmogaus sampratų kitose religijose skirtumus“. Tad antrame semestre dr. N. Kardelis dėstys kursą apie krikščionybės ir kitų religijų santykį. Pavasarį turėsime ir dar vieną visai naują kursą apie pirmųjų Dykumos Tėvų dvasingumą. Šį kursą skaitys ses. A. Ivaškevičiūtė OSB. Registracija į pavasario semestro kursus prasidės gruodžio 1 d.“, – vardijo dr. R. Malickaitė.

Kursų rengėjai dėkingi Vilniaus arkivyskupijai už dar vieną suteiktą salę, kurioje rudenį prasidės seminarinės formos tęstinis ciklas apie Katalikų Bažnyčios Katekizmą. Grupė bus maža, 10–15 žmonių. Jie gaus savarankiškai studijuoti katekizmą, paskui pristatys kitiems.

„Manau, tokiu būdu mūsų studentai giliau apmąstys ir suvoks tikėjimo tiesas. Drauge aiškinsimės kilusius klausimus, neaiškumus, jei reikės, ir kokių nors ekspertų pasikviesim. Turėtų būti labai įdomus ir vaisingas darbas“, – mano Mažosios akademijos koordonatorė.

Pranoksta tikybos pamokas

Dažnai sakoma, kad be krikščioniško auklėjimo liko sovietmečiu brendusi karta, šiuo metu keturiasdešimtmečiai ir vyresni. Ar gali Mažosios akademijos kursai būti aktualūs jaunimui, atrodo, negalintiems pasiskųsti religinio ugdymo stoka? Juk norintieji gali rinktis tikybą mokykloje, taip pat ir sakramentams ruošiant siekiama suteikti išsamių žinių.

Pasak dr. R. Malickaitės, kursai sudėlioti taip, kad būtų įdomūs ir naudingi bet kokio amžiaus žmonėms. Jų apimtis prašoka mokykloje dėstomos tikybos programų apimtį.

„Mes kviečiame eiti kur kas toliau už pasirengimą Pirmajai Komunijai. Mūsų paskaitos yra akademinio lygio. Kita vertus, kasdien kyla tiesiogiai ar netiesiogiai su tikėjimu, religija, Bažnyčia susijusių klausimų. Ypač akistatoje su populiariąja kultūra, siūlančia įvairiausių interpretacijų, laikysenų, nuomonių tikėjimo ir krikščionybės klausimais, neretas pasimetame, nes Evangelijos žinia tarsi apgaubiama neaiškumo dulkėmis, užmaršties rūku. „Kodėl moterys negali būti kunigėmis – ar tai diskriminacija? Ką manai apie eutanaziją? Celibatą? Skyrybas? Socialinę politiką? Vargšus?“, galų gale, kas nematė į Jėzų panašaus vaikino, reklamuojančio džinsus ar, kiek anksčiau, lošimų namus? Kaip į tai reaguoti man ir kodėl tikinčiųjų bendruomenė taip reaguoja? Mūsų pasirinkimai turi turėti racionalų pagrindą“, – įsitikinusi koordinatorė.

Anot dr. R. Malickaitės, dažnai su krikščionybe ginčijamasi nė nesigilinant, ką gi tuo ginčijamu klausimu iš tiesų sako Evangelija ir Bažnyčia. Tačiau tik žinodami kas teigiama, galime tai apmąstyti, diskutuoti ir polemizuoti, priimti ar nepriimti.