Tačiau politiškai galime susidurti su kur kas didesniais pavojais nei tik musulmonų bendruomenių integracijos problemos: Prancūzijoje gali sustiprėti Marine le Pen vadovaujams prorusiškasis Nacionalinis frontas, Rusija Vakarams gali imti atrodyti kaip partnerė kovoje prieš terorizmą.
Visai kaip po Rugsėjo 11-osios JAV, kai Georgas W. Bushas pažiūrėjo į Vladimirą Putiną ir pamatė jo sielą.
Bėda tik ta, kad būtent Sovietų Sąjunga Šaltojo karo metais inicijavo radikalaus islamizmo plėtrą prieš Vakarus ir Izraelį. Bent jau taip yra teigęs buvęs Rumunijos saugumo vadovas Ionas Mihai Pacepa knygoje „Dezinformacija“, parašytoje kartu su bendraautoriumi Ronaldu Rychlaku.
Tarptautinio terorizmo šaknys – ir SSRS?
I.M. Pacepa teigia, kad praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, tai yra vadovaujant Jurijui Andropovui, sovietų KGB dėjo pastangas arabų ir musulmonų pasaulyje pasėti antiamerikietiškas ir antiizraelietiškas nuotaikas.
J. Andropovas, kuris KGB vadovavo nuo 1967 iki 1982 m., kai tapo SSRS vadovu, buvo „naujos dezinformacijos eros, kuri atgaivino antisemitizmą ir pagimdė tarptautinį terorizmą prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį, tėvas“. Taip savo knygoje, kurią savo straipsnyje citavo žurnalistas Eugenas Tomiuc, teigia I.M. Pacepa ir R. Rychlakas.
„Kai buvo operacija prieš Vakarus (čia beveik cituoju I.M. Pacepą), buvo pasiųsta apie 4000 pasiuntinių į arabų šalis su tais vadinamaisiais Siono protokolais, išverstais į arabų kalbą, kad būtų sukeltas arabų pyktis prieš Vakarus. Rodos, buvo J. Andropovo žodžiai, kad arabai yra ta tauta, kuria laukia, kada jų pyktis bus nukreiptas prieš Vakarus“, - pridūrė politologas.
Siono išminčių protokolai yra XIX a. sufalsifikuotas dokumentas, nukreiptas prieš žydus. Kaip yra rašęs Leonidas Donskis, dokumentą suklastojo su Rusijos imperijos slaptąja policija Ochranka ryšių turėjęs ir Paryžiuje ilgą laiką veikęs Piotras Ivanovičius Račkovskis, kuris, norėdamas sukompromituoti savo patrono, Rusijos finansų ministro Sergejaus Vitės politinį oponentą Elie de Cyoną (Rusijoje – Ilja Cionas), perdirbo seną prieš Napoleoną III nukreiptą pamfletą taip, kad visos neigiamos idėjos būtų priskirtos žydams.
„Remiantis apytiksliais skaičiavimais, gautais iš Maskvos, apie 1978-uosius visos Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos pasiuntė apie 4000 agentų, kurie turėjo daryti įtaką islamo pasauliui. Grubiai skaičiuojant, tai pasaulio daliai būtų normalu, jeigu naudos atneštų apie 70-75 proc. šių agentų. Manau, galima daryti prielaidą, kad kai kurie jų davė tam tikrą efektą“, - yra sakęs I.M. Pacepa.
Rusija atrodys kaip draugė kovoje prieš terorizmą
Dar įdomiau rašo JAV istorikas Thomas Boghardtas, kuris, remdamasis buvusiu KGB majoru Olegu Kaluginu, iškėlė teoriją, kad danų „Jyllands-Posten“ 2005 m. publikuotos pranašo Mahometo karikatūros irgi gali būti inicijuotos iš Maskvos.
Pasak O. Kalugino, sovietai ne kartą naudojosi danų žurnalistais norėdami paskleisti dezinformaciją Vakaruose, o, kaip tyčia, „Jyllands-Posten“ kultūros skilties redaktorius Flemmingas Rose'as, kuris nurodė piešti karikatūras, yra dirbęs Maskvoje, kur rašydavo antičečėniškus straipsnius.
„Prancūzijos atveju mes neturime jokių net prielaidų teigti, kad šis išpuolis kaip nors būtų susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Mes galime tik svarstyti, ar pati situacija yra naudinga ir reikalinga Rusijai. Tai šituo požiūriu atsakymas yra – taip. Jeigu tai nebūtų įvykę savaime, Rusija būtų turėjusi tai sugavoti“, - sako M. Laurinavičius.
Politologo teigimu, nuo vasaros vidurio Maskva bando vaizduoti esanti kovos prieš terorizmą draugė Vakarams.
„Ji teigia, kad bendras Vakarų ir Rusijos priešas yra „Islamo valstybė“. Ką mes čia pešamės dėl kažkokios Ukrainos, reikia baigti tas peštynes ir susivienyti prieš bendrą priešą. Tokia propagandinė kampanija, nukreipta į Vakarus, Rusijos yra vykdoma mažiausiai nuo vasaros vidurio. Taigi tas teroro aktas Prancūzijoje yra iliustracija to, ką Rusija bandė įrodyti Vakarams. Aš beveik neabejoju, kad Vakarų reakcija po sukrėtimo tokia ir gali būti – kad gal tikrai Rusija ta valstybė, kuri padės kovoti prieš terorizmą“, - sako M. Laurinavičius.
L. Kasčiūnas: tiesiog sutampa islamistų ir Kremliaus interesai
„Pirmiausia, situaciją reikia kaip įrodymą, kad multikultūrinis modelis neveikia, nėra sugyvenimo su imigrantais – net antrosiomis ir trečiosiomis kartomis. Prancūzijoje vyrauja asimiliacinis ir laicistinis integracijos modelis, kitaip tariant, pas prancūzus nėra tautinių mažumų. Korsikiečiai kažkada norėjo būti tautine mažuma, bet jiems neleido. Pas juos yra vieninga prancūzų tauta, tu gali būti juodaodis, bet vis tiek būsi prancūzas. Švedai remiasi tolerancijos principu, toleruoja skirtybes įvairovėje. Bet ten irgi problemos, imigrantų nusikalstamumas Stokholme didžiulis. Kitaip tariant, daug modelių, bet sėkmės modelio nėra. O šitas dalykas pagilino visuomenės takoskyras ir turėsime dar didesnį kraštutinės dešinės jėgų populiarumą“, - teigia L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, remiantis apklausomis, apie 13,5 proc. Prancūzijos žydų buvo pasiryžę balsuoti už Nacionalinį frontą, nes Nacionalinis frontas bijo islamizacijos ir siūlo alternatyvą.
„Tai rodo, kad tradicinės partijos – ar jos būtų vadovaujamos Nicolas Sarkozy, ar Francois Hollande – neranda jokio recepto. Ir viskas – M. le Pen kyla“, - sako pašnekovas.
Tačiau politologas pabrėžia, kad Prancūzijos politinę sistemą kol kas saugo mažoritarinė rinkimų sistema. Ji lemia, kad nepaisant nemažo populiarumo Nacionalinio fronto kandidatai rinkimuose į parlamentą antrajame rinkimų ture paprastai pralaimi.
Nacionalinis frontas aukštuosiuose parlamento rūmuose, Senate, turi 2 vietas, Nacionalinėje Asamblėjoje – irgi 2. Ten, kur atstovavimas proporcinis – municipaliuose, Europos Parlamento – rinkimuose situacija iškart kitokia. Kaip žinoma, 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose Nacionalinis frontas iškovojo 24,86 proc. balsų ir buvo pirma partija iš visų.
„Šis įvykis tikrai pakels Nacionalinio fronto populiarumą. Bet šiaip vienintelė kliūtis M. le Pen yra parlamento rinkimų sistema“, - pasakojo L. Kasčiūnas.
Klausiamas, ar tikėtinas Nacionalinio fronto populiarėjimas gali ateityje lemti Prancūzijos prorusiškumą, politologas svarstė kiek kitaip.
„Aš sakyčiau taip: gali būti ryšys tarp radikalaus islamizmo ir Kremliaus interesų. Tiesiog sutampa interesai, tiksliau, galima pasakyti, kad rusai gali išnaudoti esamą situaciją sau naudinga linkme, kai politiniai lyderiai pasaulyje kalba, kad reikia bendradarbiauti, reikia ieškoti valstybių sutarimo. Kaip kad Rugsėjo 11-osios schema“, - teigė politologas.
„Labai patogi situacija informaciniame lauke užtildyti Ukrainą ir pasiūlyti užuojautą ir bendradarbiavimą antiteroristinėje koalicijoje. Rusija tą tikrai išnaudos“, - pridūrė L. Kasčiūnas.