„Vėl kažkoks kilo šaršalas lygioje vietoje. Niekas nei planavo, nei planuoja, nei planuos, bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje svarstyti rimtai tokį klausimą. Šiandien Lietuvoje turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę, pernelyg trumpą sveiko gyvenimo amžių ir yra visiškai nemoralu svarstyti tokius klausimus, nes mano giliu įsitikinimu, socialinio draudimo fondas nėra kažkoks savitikslis dalykas, į kurį norime sukaupti kiek galima daugiau pinigų“, – ketvirtadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Tai yra fondas, iš kurio žmonės galėtų civilizuotai, oriai gyventi ir svarbiausia, kad žmonių pensijos toliau didėtų, ką mes nuosekliai siekiame padaryti“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu kalbėdamas apie pensijų reformą, įsigaliojusią 2019 m., šalies vadovas tvirtino, kad nereikia pulti ieškoti naujų sprendimų, tačiau būtų galima atlikti tam tikrą analizę, auditą, kokie yra šios reformos rezultatai.
„Jau šiems metams besibaigiant bus praėję praktiškai penkeri metai (kaip įsigaliojusi pensijų reforma – ELTA). Manau, kad ką reikėtų padaryti, tai nepulti svarstyti, ką naujai būtų galima išrasti, bet turime pirmiausia atlikti tam tikrą analizę, auditą, kokie yra šios reformos rezultatai, kiek jie atitinka lūkesčius, kurie buvo įdėti į šią reformą ir tada jau atlikti tam tikras korekcijas, jeigu tai tikrai pasirodys esą reikalinga“, – tvirtino prezidentas.
„Svarbiausia, kad mes suprastume, jog pensijų reforma nėra dalykas, kurį mes nuolat turime per daug negalvoję tobulinti, kažką keisti, vėl kažką kitaip karpyti, daryti. Turime vieną kartą sustoti, įsivertinti ir tik tada daryt kitą žingsnį, nes tai yra sistema, kurią mes reformavome labai daug kartų ir kol kas rezultatas nėra toks, kurio galėtume labai didžiuotis“, – pridėjo jis.
Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.
Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar net pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris, jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.
uo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-ejų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72-ejų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.
Galiausiai premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.
Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje pilna apimtimi toliau kaupia savo lėšomis pilna apimtimi (t.y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Dalyvaujantys II pakopoje minimalia apimtimi toliau kaupia savo lėšomis kasmet didėjančiomis įmokomis (nuo 1,8 proc. iki 3 proc.) ir gauna valstybės skatinamąją įmoką, per 5 metus padidėsiančią nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc..
Dalyvavę iki 2018-12-31 gali apsispręsti nebekaupti II pakopoje, pasirinkę vieną iš dviejų variantų – stabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, o sukauptą turtą palikti toliau investuoti II pakopos pensijų fonde arba sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“ ir tokiu būdu atstatyti prarastus „Sodros“ vienetus bei įsigyti papildomų, jei sukaupta suma yra didesnė nei „Sodros“ pervestos įmokos.
Grąžinus sukauptas lėšas „Sodrai“, II pakopos pensijų fonde galima pradėti kaupti iš naujo.
