Kėdainiuose vos ketverių metų berniuką Matą mirtinai sumušę Gediminas Kontenis ir Monika K. vartojo narkotikus. Tai DELFI oficialiai patvirtino medicinos ekspertai, ištyrę įtariamųjų mėginius.
© DELFI montažas

Gavus išvadas nustatyta, kad G. Kontenis vartojo narkotikus, kurių sudėtyje yra metamfetamino, marichuanos ir amfetamino. Monikos K. tyrimo rezultatai parodė, kad ji vartojo metamfetaminą.

Tai vienas stipriausių stimuliantų, kuris pranoksta ir kokainą

Paklaustas, kaip žmogaus organizmą gali veikti metamfetaminas, medicinos mokslų daktaras, klinikinės toksikologijos specialistas ir psichoanalitikas Tomas Kajokas DELFI sakė, kad tai – vienas stipriausių stimuliantų, veikiantis stipriau nei, pavyzdžiui, kokainas.

„Pirminiai daugumos psichostimuliatorių efektai yra tokie, kad žmogus jaučiasi draugiškesnis, socialesnis, bet naudojant ilgesnį laiką stebima priešinga dinamika. Asmuo darosi įtarus, piktas, agresyvus ir gali būti pavojingas. Jam atrodo, kad kažkas jį seka, jis pradeda įtarinėti kitus nebūtais dalykais, elgiasi impulsyviai“, – pasakojo pašnekovas.

Jo teigimu, taip nutiko, kad Lietuva buvo tapusi kone metamfetamino tranzito šalimi, todėl šis narkotikas medikams tikrai nėra naujiena.

„Nedrįsčiau išskirti, kas dažniausiai vartoja metamfetaminą. Problema yra tokia, kad žmonės Lietuvoje dažnai nežino, ką perka. Tiksliau, perka vieną, o nusiperka kitą. Mūsų vartotojai dažniausiai yra lošėjai, tu išsirenki katę maiše. Kartais nutinka ir taip, kad ketina įsigyti ekstazio, jam „prakiša“ metamfetamino, o vėliau nuėjęs jis jau pats prašo to paties, nes poveikis, kaip minėjau, stipresnis“, – aiškino specialistas.

Tomas Vilius Kajokas
Tomas Vilius Kajokas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mišrius narkotikus vartojančių elgesys – visiškai neprognozuojamas

Kalbėdamas apie metamfetamino, amfetamino ir marihuanos mišinį T. Kajokas tikino negirdėjęs, kad kas tokį derinį vartotų vienu metu, nes skiriasi narkotikų formos – vieni miltelių, kiti rūkomojo pavidalo.

Esą paprastai iš pradžių vartojamas metamfetaminas ar amfetaminas, o vėliau gaunamam efektui numalšinti ir būsenai kompensuoti pasitelkiama marichuana arba alkoholis.

„Šias medžiagas vartojantys, iš tiesų, ir būna visą laiką siūbuojantys – nuo vangaus iki pikto, agresyvaus. Bendra ypatybė yra ta, kad neigiamos emocijos, kurios šiaip jau dažniausiai yra stabdis, vartojant vieną ar kitą narkotikų grupę, pridengiamos. Kai jos galiausiai prasiveržia, tai būna visiškai nevaldoma“, – perspėjo pašnekovas.

Jo teigimu, mišrius narkotikus ilgą laiką vartojančių žmonių elgesys neretai yra visiškai neprognozuojamas net ir jiems patiems.

„Gali būti panikos ataka, gali būti agresijos priepuolis. Kita vertus, tai tam tikras eksperimentas, nes psichoaktyvios medžiagos poveikis labai priklauso nuo smegenų būklės. Jei jos funkcionuoja normaliai, gali prognozuoti, koks maždaug efektas kils, tačiau jei viena medžiaga vartojama kokias 3-4 dienas, vadinasi, smegenyse provokuojami labai dideli pokyčiai, slinktys, kurios iš esmės lemia tai, kad kita medžiaga tau gali padaryti visiškai kitokį poveikį, kuris gali būti ir visiškai jai nebūdingas“, – sakė T. Kajokas.

Poveikis išlieka gana ilgai, smegenis paveikia negrįžtamai

Jo teigimu, metamfetamino ir amfetamino poveikis organizme išlieka pakankamai ilgai ir smegenis gali paveikti negrįžtamai.

„Jei asmuo pas mus patekdavo dėl alkoholio problemų, galėdavome atskirti, ar kada jis yra vartojęs amfetamino, metamfetamino. Paprastai tie žmonės yra linkę į agresiją. Kai neblaivus žmogus pyksta, jis barasi, o pastarųjų medžiagų vartoję dažniausiai pasitelkia fizinę jėgą. Tiesiog sakydavome: „Papasakok, ką vartojai“. Ir neretai išlįsdavo, kad prieš metus, pusę metų būta ilgalaikio vartojimo“, – įžvalgomis dalijosi T. Kajokas.

Jo teigimu, psichostimuliatorių sukeltos psichozės, jei kalbame apie metamfetaminą ar amfetaminą, beveik nesiskiria nuo ūminės šizofrenijos priepuolių.

„Tiesą pasakius, ir prognozė yra tokia pati bloga. Kartais žmonės galvoja, kad blogai baltoji karštinė, prasidedanti nuo alkoholio, bet ji praeina ir nėra liekamųjų reiškinių, jei toliau nebegeriama. Su metamfetaminais dažnai būna priešingai“, – įspėjo pašnekovas.

Metamfetaminas
Metamfetaminas
© Kauno aps. VPK

Malonumo nelieka, o dirglumas išauga: tokių žmonių asmenybė keičiasi

Jo teigimu, ir tik kartą pavartojus metamfetamino, kyla siaubingai didelis noras tai padaryti dar kartą.

„Jei yra medžiagos, kurių pavartojęs, bet nebevartojantis žmogus gali patirti labai dideles fizines kančias, ką sukelia dalis raminančių medžiagų, tai psichostimuliatoriai veikiau sukelia nepakeliamą emocinę būseną – depresiją, neviltį“, – aiškino T. Kajokas.

Anot jo, ilgainiui metamfetaminas ir amfetaminas nesuteikia efekto, kurį neva galima pajusti pirmaisiais vartojimo kartais, todėl žmogus tarsi prisiriša tik prie tos emocijos – vartoja, nes tikisi pagerėjimo, bet jo nebūna, todėl vartoja dar.

„Todėl jie ir tampa piktais, agresyviais, nenuspėjamais – malonumo nelieka, o dirglumas išauga. Tokių žmonių asmenybė keičiasi“, – informavo specialistas.

Jo teigimu, tai patyrę asmenys neretai nusprendžia padidinti narkotikų dozes, todėl juos ištinka psichozės ir jie patenka į stacionarus.

„Kartais psichozė gali tęstis ir dvi savaites, ir tris, ir šešias“, – kuo rizikuoja vartojantys narkotikus, priminė T. Kajokas.

Dažniausiai konfiskuojamas stimuliantas

DELFI primena, kad pernai pristatytoje ES Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitoje Lietuva įvardijama kaip metamfetamino šalis. Tai dažniausiai mūsų šalyje konfiskuojamas stimuliantas.

„ES narkotikų rinkoje galima įsigyti įvairių neteisėtų stimuliantų, ir pagal dažniausiai konfiskuojamą stimuliantą kiekvienas regionas skiriasi nuo kitų. Iš esmės tai atspindi pagrindinių stimuliantų gamybos vietų, taip pat jų patekimo į rinką taškų ir kontrabandos kelių vietą. Pavyzdžiui, daugelyje Vakarų ir Pietų Europos šalių dažniausiai konfiskuojamas stimuliantas yra kokainas, ir tai visiškai atitinka vietoves, per kurias šis narkotikas patenka į Europą. Šiaurės ir Vidurio Europoje daugiausia konfiskuojama amfetaminų, pvz., Čekijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Lietuvoje dažniausiai konfiskuojamas stimuliantas yra metamfetaminas. Rumunijoje ir Turkijoje dažniausiai konfiskuojamas stimuliantas yra MDMA (amfetamino darinys, Lietuvoje dažniausiai žinomas pavadinimu „ekstazis“ ar „ratai“ – DELFI)“, – teigiama ES narkotikų stebėsenos agentūros ataskaitoje.

Įdomu ir tai, kad, tyrėjų teigimu, iš glaudžiai susijusių sintetinių stimuliantų amfetamino ir metamfetamino (neretai vadinama bendru pavadinimu „amfetaminai“) Europoje visada labiau paplitęs buvo amfetamintas, tačiau pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie rinkoje prieinamą metamfetaminą.

Metamfetamino gamybos įranga ir žaliava
Metamfetamino gamybos įranga ir žaliava
© Kauno aps. VPK

Pradėti vartoti kaip vaistai

Dar prieš kelerius metus tas pats centras apžvelgė ir probleminį amfetamino ir metamfetamino vartojimą. Pasirodo, kaip ir nemaža dalis narkotikų, amfetaminai pradėti vartoti kaip vaistai. Itin plisti jie pradėjo nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio, o dar po trijų dešimtmečių pastebėtas jų gamybos augimas tuometėje Čekoslovakijoje ir pomėgis vartoti juos pasilinksminimo tikslais.

Metamfetaminas stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir yra vartojamas siekiant pakilios nuotaikos. Ši būsena trunka 8-24 valandas.

Tačiau iš tiesų šį narkotiką vartojantys asmenys daro sau nepataisomą žalą. Smegenyse jis sukelia staigų ir didelį neuromediatoriaus dopamino išsiskyrimą. Narkotiką vartojant dažnai, sunaikinamos neuronų galūnėlės, kurios beveik negali regeneruoti, dėl to smegenyse sukeliami negrįžtami pokyčiai. Be to, pakyla pavartojusio šio narkotiko žmogaus kūno temperatūra, jis gali pradėti stipriai prakaituoti ir viduriuoti. Narkotikas gali sukelti irzlumą, nerimą, drebulį.

Vartojant metamfetaminą dažni širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujotakos sutrikimai, psichologinės ir psichinės problemos, psichozės, infekcinės ligos (kai jis vartojamas švirkščiant). Dažnas reiškinys pavartojus metamfetamino – ir staigi mirtis.

135

Būtent tiek smūgių paliktų žymių suskaičiavo ekspertai ant mažojo Matuko kūnelio. Net patyrę prokurorai tai įvardija kone žiaurumo rekordu.

„Sunkiai įsivaizduojamas dalykas į tokio dydžio kūnelį“, – DELFI teigė prokuroras Vytautas Gataveckas.

Beje, 135 smūgiai negalutinis skaičius – ekspertai konstatavo, kad suduota mažiausiai 135 smūgiai.

10 smūgių teko ir į galvytę, o kiekvienas iš šių smūgių galėjo būti mirtinas. G. Kontenis neneigia, kad mušė vaiką ir trenkė jam į galvą. Tačiau vyras nurodo, kad tą patį darė ir jo motina. Tokiu atveju atsakomybė dėl nužudymo krenta ant abiejų įtariamųjų pečių.

Dėl G. Kontenio daug klausimų nekyla – jis kaltę pripažįsta. Tačiau po to, kai įtariamieji davė parodymus bute, kuriame įvyko nusikaltimas, daug klausimų kilo dėl motinos vaidmens. Ši tikina tik apstumdžiusi sūnų, tačiau kategoriškai nepripažįsta jam sudavusi. Panašu, kad prokurorai nėra linkę tikėti motina.

„Iš to, ką dabar turime, atrodo, kad vaiką mušė ir mama“, – teigė V. Gataveckas.

Įtariamųjų parodymai įvykio vietoje išsiskyrė, tad buvo surengta įtariamųjų akistata. Po akistatos įvyko dar viena Monikos K. apklausa. Tačiau, anot prokurorų,iki šiol mažai kas pakito - motina laikosi savo versijos.

Egzekucija

Kaip DELFI jau skelbė, sausio 24-osios rytą poros neregėtą įsiūtį sukėlė tai, kad vaikas neištarė skaičių pavadinimų.

Pasak įtariamųjų, tai buvo tiesiog eilinis rytas namuose. Ryte Matukas mokėsi tarti skaičių pavadinimus.

G. Kontenis neslepia, kad vaiką mušė. Kauno klinikų medikai iškart pasakė, kad mušant vaiką buvo naudojami ne tik kumščiai, bet ir kiti daiktai. G. Kontenis pripažino, kad kankindamas vaiką naudojo diržą ir net telefono krovikliu. Tada 27 metų vyrui dingsta atmintis.

„G. Kontenis sako, kad kai kurių epizodų neprisimena“, – DELFI teigė prokuroras Vytautas Gataveckas.

Medikus iškvietė, kai vaikutis nebekvėpavo

Vyras vaiką talžė ir vonioje – po smūgio vaikas griūdamas atbulas trenkėsi galvyte į radiatorių. Tada vaiko būklė ėmė sparčiai blogėti, o motina tuo metu ramiausiai paliko G. Kontenį su leisgyviu sūneliu miegoti.

Grįžus motinai pora jau pradėjo nerimauti, kad Matukas jaučiasi vis prasčiau. Jam iš ausyčių ir nosies ėmė piltis kraujas, vaikas ėmė vemti.

Monika K. išskubėjo į vaistinę. Čia ji prašė vaistų nuo galvos traumos, tačiau tokių negavo, o kai kurie vaistininkai liepė nedelsiant kviesti medikus. Galiausiai jau leisgyviam vaikui ji parnešė paprasčiausių vaistų nuo skausmo.

Deja, tuo metu vaiko būklė buvo jau tokia prasta, kad vaistų jis nesugebėjo praryti. Akivaizdu, kad pora iki pat paskutinės minutės vengė kviesti medikus ir stengėsi, kad apie nusikaltimą niekas nesužinotų. Galiausiai medikai iškviesti, kai vaikutis jau nebekvėpavo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (70)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (59)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (15)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1065)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (56)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (19)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...