Per pandemiją į priekį šoko mokslas su vakcinomis, bet jas iš karto apraizgė mitai. Vienas tokių, kad skiepai neva trikdo vaisingumą. Imunologai ramina – nerimauti nėra dėl ko.
„Surinkta daugybė įrodymų – vakcinos galimybės pastoti nemažina. Klinikinių tyrimų metu buvo prašoma nepastoti, bet 65 moterys pastojo netyčia. Nėščiųjų ir pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių grupėje buvo vienodai. Tai rodo, kad vaisingumo nepaveikė“, – teigė Londono Imperatoriškojo koledžo imunologė Viki Male.
Jungtinės Karalystės statistikos biuro atlikta apklausa parodė, kad kas trečia nepasiskiepijusi britė vakcinos atsisakė nes bijo nebesusilaukti vaikų. O išgąsdino žinios, kad 13 tūkstančių moterų po skiepų jų ciklas trumpam susijaukė, bet taip būna net nuo gripo skiepo.
„Mes žinome, kad lytiniai hormonai veikia imuninę sistemą. O imuninė sistema – lytinius hormonus. Bet gripo vakcina suleista tam tikru ciklo metu gali šiek tiek susilpninti asmens progesterono kiekį. O kol balansas atsistatys, mėnesinės tą mėnesį gali šiek tiek vėluoti“, – tikino imunologė V. Male.
Sveikatos ekspertai pažymi, kad nesiskiepijus lauktis vaiko gali būti net pavojingiau.
„Jei vakcina kiek sutrikdė moters ciklą mėnesį ar du, tai gali šiek tiek apsunkti jos pastojimą per tą mėnesį, ar du. Teoriškai įmanoma, bet ar verta dėl to nesiskiepyti? Nemanau. Nes jei nėščioji užsikrės koronavirusu, ir moteriai, ir kūdikiui tai pakenks daugiau“, – teigė Karališkojo akušerių koledžo mokslininkas Pat O'Brien.
Ir Lietuvos vaistų kontrolės tarnyba sklaido sąmokslo teorijas – skiepai nepasmerks būti bevaikiais. Visos Europos Sąjungoje registruotos vakcinos nuo koronaviruso yra ištirtos ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais. Ir dar tik kuriant šias vakcinas jos jau išbandomos su gyvūnais.
Kenksmingo toksinio poveikio nėštumui, gimdymui ir vystymuisi neparodė. Juolab, kad vakcinų sudėtyje esančios medžiagos su žmogaus DNR nesąveikauja ir genetinių pokyčių nekelia.
