„… Šitų niekšų pėdos rūktų taip, kad jie visi išvažiuotų namo. Lauk į tėvynę, lauk į Izraelį!” – dėl šių praėjusių metų rugpjūčio 23-iąją per Molotovo-Ribentropo pakto minėjimą Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo pasakytų žodžių Ž. Razminui trečiadienį teko aiškintis Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra tvirtina, kad praeityje jau teistas VLNS pirmininkas kurstė neapykantą prieš žydų tautybės žmones. Tiesa, kaltinamasis, kurį į teismą atvyko palaikyti jo bendražygis M. Murza ir dar keletas bičiulių, savo kaltę kategoriškai neigia.

Ž. Razminas teisme aiškino, kad Lietuvos centro partijos organizuotame susibūrime nenorėjo įžeisti žydų tautybės žmonių, maža to, apie juos išvis net nekalbėjęs. Jis aiškino, kad nusprendė Molotovo-Ribentropo pakto minėjime pasisakyti, nes „buvo pribrendę politinių ir socialinių problemų“.

VLNS vadovas aiškino, kad iš anksto buvo pasiruošęs visiškai kitą kalbą, tačiau esą atvykęs į Vilnių sužinojo, jog prie mitingo organizavimo prisidėjęs Lietuvių tautinis centras neleis jam pasisakyti. Šiaip ne taip išsireikalavęs žodžio ant scenos Ž. Razminas teigia „gal šiek tiek pasikarščiavęs“ ir dėl to pamiršęs paminėti V. Landsbergio, V. Aleknaitės-Abramikienės ir E. Zingerio pavardes.

„Kalbėdamas aš norėjau pasakyti, kad jų nereikia rinkti į Seimą ar Vyriausybę, o sodinti į Lukiškes, - teisme aiškino VLNS vadovas. – Taip aš kalbėjau apie tris žydų tautybės asmenis – Landsbergį, Abramikienę ir Zingerį“.

Kaltinamasis aiškino, kad esą tik atkartojęs V. Landsbergio žodžius, kuriuos jis „iš tribūnos pasakė Ariogaloje“ per Laisvės kovų dalyvių, buvusių politinių kalinių ir tremtinių susibūrimą praėjusių metų rugpjūčio 2-ąją.

„Ariogaloje jie surengė masines riaušes prieš politinius oponentus – viešai iš scenos buvo pakviesta su mumis susidoroti“, - aiškino Ž. Razminas, teisėjai Nidai Vigelienei pateikęs laikraščių ir interneto portalų iškarpas apie kilusį incidentą bei informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Ž. Razmino byloje teismas turėtų apklausti keliolika liudytojų, kurie girdėjo jį sakant kalbą praėjusių metų rugpjūčio 23-isios minėjime. Tarp liudytojų – ir Nepriklausomybės signataras Romualdas Ozolas.