„Valstiečių laikraštis“ neseniai rašė apie aferistų grupę, kuri mėgino pasisavinti 22,5 mln. Lt paramos žuvivaisos veiklai. Visos 7 bendrovės Kaune, Vilniuje ir Ukmergėje savo projektus Nacionalinei mokėjimo agentūrai pristatė tą pačią dieną. Jos neturėjo jokių darbuotojų, vien direktorius. Pastebėjusi, kad įmonių steigėjai yra jauni, susiję giminystės ryšiais ir neturi jokios patirties žuvininkystėje, NMA apie tai informavo žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių. Pastarasis agentūrai pavedė nedelsiant kreiptis į FNTT. Pareigūnams pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad pagal panašią schemą sukčiai mėgino pasisavinti dar 6,2 mln. Lt lėšų, skirtų vėjo elektrinėms statyti. Vieną grupuotės lyderių Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas leido suimti dviem mėnesiams.
Ūkio ministro požiūris kitoks
Ne visos ministerijos taip skrupulingai žiūri į ES lėšų skirstymą. Antai Ūkio ministerija, kuriai vadovauja konservatorių deleguotas Dainius Kreivys, sugrąžino Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) jos anksčiau atmestas dviejų įmonių paraiškas ir tokiu būdu atvėrė joms kelią paramai gauti.
Daugelis verslininkų ir konsultantų teigia, kad atvejai, kai kartą atmesta paraiška paskui laimi finansavimą, itin reti. Bet bendrovėms „Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“ kažkodėl pasisekė: po pakartotinio LVPA svarstymo „Baltic Solar Solutions“ skirta 9 mln. Lt, „Baltic Solar Energy“ – 15 mln. Lt. Abi įmonės žada pradėti saulės energijos elementų gamybą, tačiau ar tikrai nuo to Lietuvoje padaugės darbo vietų? Juk visus elementus planuojama įsivežti iš Kinijos, Lietuvoje jie bus tik surenkami.
„Mūsų atstovaujamoms įmonėms, kurios irgi teikė paraiškas priemonei „Lyderis Lt“, tai buvo akibrokštas, – pasakojo konsultavimo bendrovės „Consultus Magnus“ direktorius Paulius Kazokaitis. – Ministerija kažkodėl nusprendė, kad neatitikusios nustatytų sąlygų įmonės visgi yra vertos paramos. “
Įregistruotos tik pernai
Stebina tai, kad ES paramą gavusios įmonės „Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“ įregistruotos tik 2009 m. rugpjūtį. Jų neįmanoma rasti jokiuose įmonių kataloguose. Telefono informacijos linijos taip pat teigia, kad tokių bendrovių jų sąrašuose nėra.
Kai kuriems verslo atstovams kilo įtarimų ir dėl to, kad priemonei „Lyderis Lt“ kvietimas teikti paraiškas buvo pratęstas dviem mėnesiams – galutinė data iš liepos 10 d. kažkodėl buvo perkelta į rugsėjo 10 d. Per tą laikotarpį Registrų centre kaip tik ir buvo įregistruotos įmonės „Baltic Solar Solutions“ bei „Baltic Solar Energy“.
„Mes daug dirbome, kad spėtume iki liepos mėnesio, aukojome savaitgalius, bet anksčiau pateikusius paraiškas nukonkuravo visiškai naujos įmonės, – stebėjosi P.Kazokaitis. – Mūsų projektai būtų sukūrę naujų darbo vietų, sudarytų sąlygas įsijungti į veiklą subrangovams, bet šiuos projektus nukonkuravo ateities lūkesčiai.“
LVPA tikino, kad terminas pratęstas dėl to, jog pernai vasarą gauta mažiau paraiškų nei planuota.
Prioritetai abejotini
Ar būtų prarastas istorinis šansas vystyti saulės energetiką, jei minėtos dvi bendrovės negautų finansavimo? Tikrai ne, nes parama skirta dar dviem tą pačią veiklą ketinančioms pradėti įmonėms. Tada, kai „Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“ sulaukė Ūkio ministerijos užtarimo, „Lyderis Lt“ lėšomis naudosis net 4 su saulės energetika susijusios bendrovės – iš viso joms atseikėta 49 mln. Lt iš 172 mln. Lt.
Tuo metu tarp finansuotinų pagal priemonę „Lyderis Lt“, bet rezerve likusių įmonių matome daug gerai žinomų ir eksportuojančių savo produkciją bendrovių: „Lifosą“, „Snaigę“, „Naująją Rūtą“, „Klaipėdos kartoną“ ir daugybę kitų. Norėdamos išlikti konkurencingos užsienio rinkose jos turi atnaujinti gamybos technologijas, pirkti įrenginius.
„Teikdami paraišką tikėjomės atnaujinti švino akumuliatorių perdirbimo liniją“, – sakė pavojingų atliekų perdirbimo įmonės „Žalvaris“ atstovė Janina Melnikovienė. Pasak jos, ES paramos skirstymo kriterijai verslininkams nėra aiškūs. „Mūsų paraiška atitiko visus kriterijus: užsiimame labai reikalingu ir ES skatinamu atliekų perdirbimu, norime modernizuoti technologijas, kurios leistų plėstis į kaimyninių šalių rinkas, diegiame inovacijas,“ – vardijo J.Melnikovienė.
Komentarai
Įvertinkime, ką turime, o ne svajokime
Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas:
Daug didesnė tikimybė, kad ES parama bus panaudota tikslingai ir prisidės prie visos ekonomikos kilimo, jei finansavimą gaus ne vienus metus veikianti ir jau tvirtas pozicijas turinti bendrovė. Nors nuo nulio pradedančioms įmonėms irgi reikia paramos, bet kartu yra ir didelė rizika, kad gauta parama neatneš laukto rezultato. Apskritai reikėtų santūriau kalbėti apie aukštas technologijas ir atkreipti dėmesį į tai, ką seniai turime. Juk būtent iš tokių gamyklų gaunamos eksportinės pajamos, surenkami didžiausi mokesčiai. Duok Dieve, kad pasisektų toms bendrovėms, kurios žada aukštų technologijų proveržius ateityje. Tačiau Lietuvai inovacijų centru tapti nebus lengva, kai aplink veikia skandinavų bendrovės. O saulės energetikos srityje taip pat turime labai daug konkurentų.
Trūksta skaidrumo
Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius:
Jau seniai reikėtų daugiau skaidrumo ir paaiškinimo, kaip naudojamos ES lėšos. Taip pat nėra pakankamos analizės, kurios sritys turi būti labiausiai finansuojamos, kokią grąžą visuomenei tai duos ateityje. Kai nėra pakankamo skaidrumo skirstant ES paramą ir ją naudojant, tada ir iškyla tokių problemų kaip kažkur pradingusios lėšos Ignalinos atominei elektrinei uždaryti.
Vertintojai suklydo?
Vidmantas Valiušaitis, LVPA atstovas ryšiams su visuomene:
„Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“ paraiškos iš pradžių buvo atmestos dėl administracinės atitikties priežasčių, o ne dėl projektų kokybinių parametrų, kurie net nebuvo vertinti. Įmonių potencialui nustatyti LVPA vertintojai ir pareiškėjai naudojo skirtingas skaičiavimo metodikas. Nesutikusios su LVPA metodika, bendrovės Ūkio ministerijai pateikė skundus, kuriuose pagrindė kitokios metodikos taikymą, nustatant įmonių tinkamumą teikti paraiškas. Ūkio ministerijai šie argumentai pasirodė gana svarūs, į juos verta atsižvelgti. Projektų atrankos komitetas atsižvelgė į vertinimo metu surinktų balų skaičių, projektų naujumą, kitus kokybinius projektų parametrus ir pateikė ministrui rekomendacijas dėl finansavimo. Visi palankų įvertinimą gavę projektai pripažinti tinkamais finansuoti.