M.Gamzajevas: V.Tomaševskis neturi teisės kalbėti visų tautinių mažumų vardu

 (333)
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis papiktino kitų tautinių bendrijų atstovus savo pasisakymais apie ketinimus į rinkimus eiti su rusais bei esą dešimtimis skaičiuojamas LLRA remiančias tautinių mažumų ir kitas organizacijas.
M.Gamzajevas: V.Tomaševskis neturi teisės kalbėti visų tautinių mažumų vardu
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvos tautinių bendrijų tarybos (LTBT) pirmininkas Mahiras Gamzajevas DELFI teigė, esą tai nebe pirmas LLRA lyderio akibrokštas jo vadovaujamai organizacijai.

Mahiras Gamzajevas
Mahiras Gamzajevas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Jis (V. Tomaševskis – DELFI) mėgsta kalbėti visų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų, etninių grupių vardu. Be abejo, mums toks jo žingsnis nėra priimtinas. „Vyresnio brolio“ etapą mes praėjome, daugiau kaip 50 turėjome „vyresnių brolių“, kurie kalbėjo visų tautų, gyvenusių Tarybų Sąjungoje, vardu, - su sovietmečio veikėjais V. Tomaševskį lygino pašnekovas.

„Vyresnis brolis“ kalbėdavo ir lenkų tautos vardu. Ir žinau, kad tuomet lenkams tai nepatiko“, - pridūrė M. Gamzajevas.

Jis taip pat priminė antivalstybinę Lietuvoje veikusią organizaciją „Jedinstvo“, kuri irgi skelbėsi veikianti visų tautinių mažumų vardu.

„Mes žinome, prie ko privedė „Jedinstvo“ veikla, kokie buvo rezultatai. LLRA vadas neturėtų pamiršti istorijos pamokos ir neturėtų, dengdamasis naftalinu kvepiančiais ideologiniais metodais, klaidinti Lietuvos tautinių bendrijų“, - aštrių epitetų negailėjo LTBT pirmininkas.

Tautinės mažumos po LLRA vėliava nesiburia

Jis taip pat teigė kalbėjęs su daugelio LTBT priklausančių tautinių mažumų organizacijų apie V. Tomaševskio politinius planus, ir esą visų nuomonės sutapo. Žydų, baltarusių ir kitų tautinių mažumų atstovai esą akcentuoja, kad nė viena tautinė mažuma nesuteikia teisės nė vienam savo tautiečiui politikui kalbėti visos tautos vardu. Tuo tarpu V. Tomaševskis esą mėgsta deklaruoti, jog atstovauja ne tik lenkams, bet ir kitoms tautoms.

Tarp LLRA lyderio pozicijai nepritariančių tautų atstovų LTBT M. Gamzajevas minėjo ukrainiečius, latvius, žydus, vokiečius, baltarusius, karaimus, čečėnus ir kt. Esą panašią nuomonę turi ir su LLRA rinkimuose dalyvauti planuojantys rusų politikai.

„Ir su rusais kalbėjau, su rusų organizacijomis. Rusų aljanso (su juo rinkimams vienytis žada LLRA – DELFI) atstovė Olga Gorškova yra pas mus taryboje. Ir su ja kalbėjausi. (...) Kad Rusų aljansas ir LLRA atstovaus visas Lietuvos tautines mažumas – čia yra blefas. Tokios kalbos nebuvo. O. Gorškova pasakė, kad būdama Rusų aljanso atstove ji neatstovauja visų Lietuvos rusų. Galų gale, pati LLRA neatstovauja visų Lietuvos lenkų. Pas mus LTBT yra kitaip mąstančių, kitokios politinės orientacijos lenkų bendruomenės atstovų“, - tęsė pašnekovas.

Jis teigė kategoriškai nepritariantis esą suradikalėjusiai LLRA politikai, kurios pagrindinis principas – „siūbuoti Lietuvos laivą, neatsiklausus kitų bendrakeleivių“.

Įžvelgia Kremliaus ranką

Mahiras Gamzajevas
Mahiras Gamzajevas
© Asmeninio archyvo nuotr.

M. Gamzajevas negailėjo kritikos rusų ir lenkų politinėms organizacijoms, kurios esą talkinant Rusijos ambasadai pradeda kvestionuoti Vilniaus krašto priklausomumą Lietuvai bei mūsų šalies „įstojimą“ į Tarybų Sąjungą vadina savanorišku.

„Kai kurių rusiškų ir lenkiškų jėgų susijungimas įvyko ne šiandien. Ir mes žinojome, kad jie turi eiti į rinkimus kartu su rusais. Ponia O. Gorškova yra viena iš lyderių, vadovaujančių dar neįregistruotai Rusijos tėvynainių koordinacinei tarybai. Ta taryba veikia, sakykime, de facto prie Rusijos ambasados, per Rusijos ambasadą koordinuojama jos veikla. Dirbtinai kuriama tokia erdvė, kad suskaldyti Lietuvos tautines mažumas, suklaidinti jas, segreguoti. Kada suskaldyta – lengviau drumstame vandenyje pagauti žuvį. Scenarijai, nuostatai, ideologinės gairės yra suderintos ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų. Mes tai matome. Mes tai jaučiame“, - žodžių į vatą nevyniojo LTBT vadovas.

„Mes jau kelinti metai esame LLRA vykdomos politikos įkaitai. Dėl jų destruktyvios veiklos, dėl jų nepamatuotų norų, žingsnių, iki šiol Lietuvoje nėra priimtas Tautinių mažumų įstatymas. Iki šiol nėra netgi įstatymų, kurie prisidėtų prie įvairių tautų integracijos, išsaugant savo tautinę tapatybę, kultūrą. Apgailestaujame, kad atitinkamos Lietuvos valstybės institucijos elgiasi nepamatuotai liberaliai. Sakyčiau, netgi pavojingai švelniai, žiūrėdamos į tokius dalykus pro pirštus“, - pridūrė pašnekovas.

Aiškindamas pastarąją savo mintį, jis tikino, jog valstybė padarė klaidą, leisdama etniniu pagrindu steigti rusų ir lenkų partijas.

„Neleiskime išsišokėliams siūbuoti šito laivo, skleisti autonomisitines idėjas ir reikalavimus, kad Lietuva grįžtų į 1940 metų padėtį. Šitaip nebus. Kita epocha, kiti laikai. Jis (V. Tomaševskis – DELFI) turi šitą suprasti. O su kuo eis – čia jo reikalas“, - reziumavo M. Gamzajevas.

LLRA svetainėje skelbiama, esą jungtinis lenkų ir rusų sąrašas, kaip ir savivaldos rinkimuose, vadinsis „Valdemaro Tomaševskio bloku“. Šį sąrašą LLRA pristato ne tik kaip dviejų partijų, bet ir trijų dešimčių visuomeninių organizacijų, atstovaujančių lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių interesus, bloką.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Suomijos prezidentas pateikė siūlymą V. Putinui dėl skrydžių virš Baltijos (118)

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto penktadienį pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais.

Problema, kuri ateityje gali mažinti ir lietuvių norą būti ES (279)

Politikų negebėjimas visuomenei paaiškinti, kuo naudingas šalies buvimas ES, gali privesti prie vis didesnio skepticizmo Sąjungos atžvilgiu, sutaria LRT.lt kalbinti politologai. Pasak politologo Ramūno Vilpišausko, Lietuvoje pavojingas tas laikotarpis, kai šalis nustos gauti dosnias ES išmokas, nes didelė dalis gyventojų palaiko Sąjungą būtent dėl jos teikiamos tiesioginės finansinės naudos.

Apklausa atskleidė, kaip į terorizmo grėsmę reaguoja lietuviai (59)

Lietuviai mažiau nei dauguma kitų europiečių baiminasi teroro aktų pavojaus, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.

N. Putinaitė. Kokių specialistų reikia demokratijai? (26)

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu.

A. Pabedinskienė: Darbo kodeksas yra maksimaliai subalansuotas (100)

Šalies vadovei laikantis nuomonės, jog naujasis Darbo kodeksas yra nesubalansuotas ir taisytinas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atvirkščiai, teigia, kad darbo santykius reglamentuojantis naujasis įstatymas - „maksimaliai subalansuotas“.