Anonimu panoręs išlikti DELFI skaitytojas tikino visai neseniai palikęs profesinę karo tarnybą (PKT) ir dabar dėkojantis Dievui, kad spėjo laiku išeiti iš šios sistemos.
Baziniai kariniai mokymai
© Ieva Budzeikaitė

Vyras įvertino kariams mokamus atlyginimus, iškeltą fizinio pasirengimo kartelę, šauktinių ugdymo subtilybes ir vadovybės propaguojamą tvarką.

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kpt. Gintautas Ciunis pakomentavo buvusiu kariu prisistačiusio vyro teiginius ir papasakojo, kokia tvarka kariuomenėje galioja iš tiesų.

Stebisi, kad nesudaroma galimybė dirbti papildomai

Buvęs karys pripažino, kad atlyginimai tarnyboje nėra blogi, tiek gauna ne kiekvienas lietuvis – pradedančio kario alga yra nuo 600 eurų jau atskaičius mokesčius. Maža to, jo teigimu, neseniai vyko susirinkimas kurio metu žadėta, kad algos jiems šiemet kils 5 proc., o 2018 metais – dar 15 proc.

„Ar mums to pakanka? Dauguma karių (na, bent viename iš batalionų, neminėsiu, kuriame) nuomojasi būstus, į kuriuos „sukiša“ mažiausiai 200-300 eurų (dar pridėkime mokestį už komunalinius mokesčius). Negana to, dauguma turi automobilius, žmoną, vaikus. Atrodo, lyg ir įmanoma išgyventi. Realybė – tikrai neįmanoma. Kiti net gyvena nuo algos iki algos. Skolinasi iš kitų karių. Yra ir pasiėmusių paskolas už būstą, o kaip grąžinti, kai tu gauni 600-800 eurus „į rankas“?“, – klausė jis.

Stebėjosi pašnekovas tuo, kad PKT kariams neleidžiama dirbti papildomai. Jo teigimu, suinteresuotiems tuo, tai sudarytų galimybę pasididinti savo pajamas.

Žada atlyginimų šuolį

Tačiau G. Ciunio teigimu, kariuomenėje tarnaujantys eiliniai uždirba apie 700 eurų, seržantai – apie 870 eurų, kapitonai – apie 1150 eurų. Šios sumos nurodytos po mokesčių, su maistpinigiais, kurie sudaro apie 180 eurų. Tiesa, neįskaičiuoti priedai, kurie išmokami, jei karys dalyvauja pratybose, budi greitojo reagavimo pajėgose. Papildomai pinigai skiriami ir už specifines tarnybos sąlygas, pavyzdžiui, išminuotojams, narams.

„Vyriausybei patvirtinus naujus profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžius, nuo 2017 m. spalio 1 d. algos visiems profesinės karo tarnybos kariams algos didės 5 procentais. Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat šiuo metu vykdo karių darbo užmokesčio sistemos peržiūrą, kurią baigus, bus pateikti pasiūlymai dėl tolimesnio algų didinimo. Taip pat didės ir vienos paros maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydis (maistpinigiai) nuo šių metų gegužės 1 d. profesinės karo tarnybos kario (už 30 kalendorinių dienų) gaunama suma padidės 60 eurų, t.y., nuo 180 eur iki 240 eurų“, – patvirtino jis.

Paklaustas, kodėl PKT kariams neleidžiama dirbti papildomai, G. Ciunis aiškino, kad tai priklauso nuo kario darbo specifikos.

„Karys duoda priesaiką ginti valstybę negailėdamas gyvybės, todėl iš jo reikalaujama ne tik išskirtinio lojalumo valstybei, bet ir nuolatinės „24/7“ parengties, kas apsunkina papildomos veiklos galimybes. Tai ypač aktualu dabartinėje saugumo situacijoje. Pažymėtina, kad kariai, gavę LK vado leidimą, šiuo metu gali gauti užmokestį už pedagoginę ir kūrybinę veiklą, tačiau tokių atvejų (pareiškusiųjų norą ir užsiimančių šia veikla) yra nedaug“, – sakė jis.

Prieš budėjimą suskaičiuoja net cigaretes?

Buvusio kario teigimu, tam tikri įvykiai rodo, kad vadovybė nevengia pasityčioti iš karių. Skaitytojas pasakojo, kad neseniai įvyko situacija, kai karys laisvu nuo tarnybos laiku naudojosi savo asmeniniu kompiuteriu, o tai pastebėjęs atsakingas asmuo nutvėrė jį gyvenamojoje patalpoje ir liepė rašyti pasiaiškinimą.

„Vidaus tvarka tikrai juokinga – dėl saugumo privalai nunešti savo asmeninį kompiuterį į atitinkamą skyrių, kad patikrintų. Po patikrinimo rašyti bataliono vadui prašymą, kad leistų naudotis batalione savo asmeniniu kompiuteriu. Sutinku, kad tarnybos metu nevalia naudotis, bet laisvu nuo tarnybos laiku, kai darbo laikas baigiasi visiems, draudžiama naudotis savo kompiuteriu?!

Dar juokingiau, kad atliekant dienos tarnybą karys, kuris eina budėti į atitinkamą teritoriją, privalo padėti telefoną į spintelę ir užrakinti, o šmaikščiausia – suskaičiuoja cigaretes, kad teritorijoje nerūkytų, nes ten draudžiama. Kyla klausimas, kas ten gali užsidegti? Būtent, kad niekas neužsidegs. Tik nesuprantu, kodėl draudžiama neštis telefoną? Aš net neįsivaizduoju, ką naktį reikia veikti? Žiūrėti į sieną? Neduok Dieve, stogas nučiuoš kam nors“, – svarstė jis.

Procedūrą vadina nesudėtinga ir nesudarančia kliūčių

G. Ciunis pripažino, kad nors elektroninių komunikacijos priemonių naudojimo tvarką padaliniuose nustato padalinių vadovybė, kai kuriuose tarnybos vietose dėl infrastruktūros ir informacijos apsaugos zonų yra nustatytas ribotas naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais, jei šie nėra patikrinti informacijos apsaugos specialistų. Todėl ir taikoma praktika leisti asmeninius kompiuterius naudoti tik gavus dalinio vado leidimą.

„Tai visiškai nepriklauso nuo to, kokiu laiku (tarnybos ar laisvu nuo tarnybos metu) asmeninis kompiuteris bus naudojamas – jei jį norima naudoti karinėje teritorijoje (tai reiškia, administracinėje saugumo zonoje), įrenginio naudojimui gali būti reikalingas patikrinimas ir vadovybės leidimas. Tai nesudėtinga ir kliūčių nesudaranti procedūra“, – tikino jis.

Ar teisinga nurodyta informacija, kad dėl taisyklių pažeidimo kario neseniai buvo paprašyta rašyti pareiškimą, G. Ciunis sakė negalintis nurodyti. Kariuomenės atstovo teigimu, anoniminės informacijos, nežinodami jos kilmės, aplinkybių, komentuoti jie negali.

„Dėl kai kurių tarnybos vietų specifikos gali būti, kad budintieji kariai negali į patalpą įsinešti mobiliųjų telefonų – kai kuriose budėjimo vietose informacijos apsaugos tikslais yra apribota galimybė naudotis mobiliosiomis komunikacijos priemonėmis. Kiti apribojimai budinčiojo asmeniniams daiktams, nesusijusiems su informacijos apsauga ar tinkamo budėjimo užtikrinimu, netaikomi“, – nurodė jis.

Peikia pakeltą fizinio pasirengimo kartelę

DELFI skaitytojas kritikavo ir kariams neva nustatytą naują fizinio pasirengimo kartelę. Jo teigimu, pasikeitė ne tik reikalavimai, bet ir vadovų elgesys.

„Žmonių yra įvairiausių. Taip ir sporte. Vieni myli sportą, kiti nemyli. Bet! Bataliono vadas tyčiojasi iš daugumos karių. Kariuomenės vado nustatyta tvarka, kad karys privalo surinkti iš kiekvieno pratimo (atsispaudimų, atsilenkimų ir 3 kilometrų bėgimo) mažiausiai 60 taškų. Tai reiškia, bendroje sumoje privalo surinkti mažiausiai 180 taškų, kad būtų išlaikytas fizinio pasirengimo testas. Na, o dabar?

Sugalvojo, kad kovinėms kuopoms reikia surinkti bent 249 taškus, paramos kuopoms – 230 taškų. Sutinku, kad sportas yra gerai, reikia užsiimti sportu, išlikti stipriems, bet tokios taškų sumos nėra visiems įkandamos.

Negana to, kai vyksta fizinio pasirengimo testas, instruktoriai kabinėjasi prie veiksmų atlikimo technikos. Bent anksčiau niekas nesikabinėjo dėl atsispaudimų atlikimo. O dabar sugalvota, kad reikia fiksuoti, kas yra daug sunkiau ir greičiau išvargina. Galiu garantuoti, kad dauguma karių tikrai neišlaikys atitinkamų reikalavimų. O geriausia žinia, kuri pasiekė nesenai, brigados vado įsakymu, kariai, kurie neišlaikys fizinio pasirengimo testo ir nesurinks daugiau nei 230 taškų, fizinio pasirengimo testą laikys 4 kartus per metus. Ar tai nepasityčiojimas?“, – klausė jis.

Pasirengimas svarbu, nes tarnyba kariuomenėje susijusi su fizine veikla

Tačiau atsakydamas jam G. Ciunis pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenės fizinio pasirengimo normatyvai nėra ir niekada nebuvo „visiems įkandami“.

„Tam jie ir yra sukurti – tarnyba kariuomenėje yra susijusi su fizine veikla. Netgi priimant karį į profesinę karo tarnybą tikrinama ne tik jo sveikata, bet ir fizinis parengtumas. Pagal kovinio rengimo tvarkaraštį fizinio rengimo pratybos padaliniuose vyksta ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o fizinio rengimo normatyvai (pratimų atlikimo technika, skaičius, atlikimo laikas) yra patvirtinti kariuomenės vado įsakymu.

Paskutinį kartą fizinio pasirengimo normatyvai ir jų atlikimo technikos vertinimas keitėsi 2015 metais. Esminis jo pakeitimas buvo tik susilenkimų atlikimo technikoje. Pagal galiojančią tvarką fizinio patikrinimo testų pirmą sykį neišlaikę kariai turi galimybę po papildomo pasirengimo mėnesio testą perlaikyti pakartotinai. Ši tvarka vienodai galioja visuose Lietuvos kariuomenės daliniuose. Kadangi geras karių fizinis pasirengimas yra svarbus dėmuo rengiantis ginkluotai valstybės gynybai, yra numatyta ir skatinimo sistema kariams, kurie normatyvus išlaiko aukštais balais“, – aiškino kariuomenės atstovas.

Stebina besikeičianti tvarka: kaip išugdyti šauktinį?

Buvęs karys piktinosi ir tuo, kad kariuomenėje tvarka pasikeitė. Esą jei anksčiau karius būdavo galima „muštruoti“ kaip filmuose, pavyzdžiui, atsispaudimais, kurie daromi neva savo noru, tai dabar pozicija šiuo klausimu kinta.

„Nežinau kodėl, bet mokomajame pulke (Rukloje) leidžiamos tokios fizinės bausmės kaip duoti „minkyti“ atsispaudimus, bet kažkodėl mūsų batalione skyriaus vadas ir aukščiau negali duoti to. O jeigu duoda, privalai kartu daryti. Tai kaip išugdyti šauktinį, jeigu visa tai ribojama? Kai aš buvau tuometinėse baziniuose kariniuose mokymuose, nebuvo nė minties pasakyti vadui, kad fizinės bausmės yra uždraustos. Visi lyg vieno darydavome atsispaudimus „savo noru“. Negana to, jeigu bent ant vieno pradedi rėkti, tuoj pat bėga skambinti į generalinę inspekciją ir kas lieka kaltas? Būtent, vadas“, – įžvelgė jis.

Tačiau G. Ciunis patikino, kad vienintelė Lietuvos kariuomenėje galiojanti drausminimo priemonė yra Drausmės statutas. Juo reglamentuota nuobaudų sistema atitinka visų lygių vadų poreikius užtikrinti karių drausmę ir jokios kitos – nei fizinės, nei kitokio pobūdžio – bausmės nėra ir negali būti taikomos.

Vien Sausumos pajėgose – 70 išėjusių, bet 150 priėmė naujai

„Pabaigai noriu pasakyti, kad jei kažkur esate skaitę, kad iš kariuomenės masiškai išeina PKT kariai, tai nėra gandai. Tai visiška tiesa. Daugumai nusibodo dirbti už nedidelę algą ar kęsti vadovybės pasityčiojimus. Pats akyse regėjau, kaip keitėsi kariai. Dauguma senų išėjo, priimti nauji, tiesiog pusę bataliono nebepažįstu. Dauguma išėję iš kariuomenės emigruoja svetur, ten, kur geriau“, – pastebėjimu pasidalijo jis.

G. Ciunis nenuneigė, kad personalo judėjimas matyti, tačiau, jo teigimu, tai nuolatinis reiškinys tokioje didelėje organizacijoje kaip kariuomenė.

„Ne visi padalinius paliekantys kariai išeina iš kariuomenės, dalis jų rotuojasi ir į kitus dalinius kariuomenės viduje. Pavyzdžiui, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius vien tik Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose į tarnybą priimta apie 150 karių, kai tuo tarpu išėjo apie 70 karių, iš kurių pusė nepaliko karinės tarnybos, o tik perėjo į kitus krašto apsaugos sistemos padalinius“, – informavo jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (87)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (12)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (442)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (8)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (66)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (1)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (133)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (59)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (10)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (17)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...