Anot migracijos specialistų, Lietuvos politika yra susigrąžinti savus, o svetimų neįsileisti. Tačiau savi negrįžta, o svetimi taip pat pernelyg nesiveržia – mes tiesiog neturime jiems ko pasiūlyti.
Užsienio piliečiai sudaro 6,5 proc. ES gyventojų
„Eurostat“ duomenimis, 2010 m. 27-iose ES šalyse gyveno 32,5 mln. užsienio piliečių, iš jų 12,3 mln. buvo atvykėliai iš kitų ES šalių. Užsienio piliečiai ES sudaro net 6,5 proc. populiacijos. Turbūt nieko keista, kad tarp jų statistiškai daugiau jaunų žmonių. Vidutinis užsieniečių amžius siekė 34,4 metų, tuo tarpu vidutinis etninės populiacijos amžius – 41,5 metų.
Užsieniečių skaičius skirtingose šalyse svyruoja nuo mažiau nei 2 proc. Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje iki 43 proc. Liuksemburge. Be Liuksemburgo, kuris išsiskiria iš visų kitų šalių procentine užsieniečių dalimi, statistiškai daugiausiai užsieniečių gyveno Vokietijoje (7,1 mln. arba 9 proc. visos šalies populiacijos), Ispanijoje (5,7 mln. arba 12 proc.), Jungtinėje Karalystėje (4,4 mln. arba 7 proc.), Italijoje (4,2 mln. arba 7 proc.) ir Prancūzijoje (3,8 mln. arba 6 proc.). Pastarosiose penkiose šalyse yra susitelkę daugiau nei 75 proc. visų ES gyvenančių užsienio piliečių.
Taip pat nemažas procentas užsieniečių yra Latvijoje (17 proc.), Estijoje ir Kipre (po 16 proc.), tačiau žmonių skaičiumi jis nepasiveja didžiųjų valstybių. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (TMO VB) atstovo Manto Jeršovo, mūsų kaimyninės valstybės taip skiriasi nuo mūsų todėl, kad jose rusams, atvykusiems sovietmetį, nebuvo suteikta pilietybė. Tuo tarpu Lietuvoje tai buvo padaryta.
Visoje ES beveik 40 proc. užsieniečių yra kitų ES šalių piliečiai. Daugiausiai jų registruota Liuksemburge (86 proc.), Airijoje (80 proc.), Belgijoje (86 proc.), Kipre (66 proc.), Slovaikijoje (62 proc.) ir Vengrijoje (59 proc.). Taigi didesnė pusė ne savo tėvynėje gyvenančių asmenų visgi yra migrantai iš trečiųjų šalių.
Tyrimas taip pat parodė, kad trečdalis užsienyje gimusių piliečių gimė kitose ES valstybėse. Ši informacija, anot tyrėjų, svarbi norint geriau suvokti migracijos ir tautų maišymosi procesus. Gimusių kitoje valstybėje asmenų skaičius visose ES šalyse, išskyrus Liuksemburgą, Latviją ir Čekiją, viršija užsienio piliečių skaičių. Užsienyje gimę asmenys sudaro 9,4 proc. visos ES populiacijos. Iš viso 2010 m. ES gyveno 47,3 mln. užsienyje gimusių piliečių, iš jų 16 mln. gimė kitose ES valstybėse, 31,4 mln. - už ES ribų. Lietuvoje asmenys, gimę užsienyje, sudaro 6,5 proc. populiacijos. Iš jų net 5,5 proc. gimę ne ES.
Savi negrįžta, o svetimi neįsileidžiami
Anot M. Jeršovo, Lietuva, lyginant su kitomis Rytų Europos šalimis, pagal užsieniečių skaičių visuomenėje labai neišsiskiria, tačiau šis skaičiaus vis dėlto rodo, kad politika migrantams mūsų šalyje nepalanki.
„Ji yra trumpalaikė – jeigu mums reikia migrantų, jie gali atvažiuoti, tačiau tik trumpam laikui. Leidimai išduodami tik metams. Mes neleidžiame jiems čia pasilikti ilgam, neleidžiame atsivežti šeimos arba sudarome tam tikrai nemažai kliūčių. Vienintelė galimybė Lietuvoje pasilikti ilgam – vedybos su ES piliečiu. Didelė dalis mūsų užsieniečių yra tokie, kurie čia pasiliko po Sovietų Sąjungos griūties ir turi ilgalaikius leidimus gyventi.
O ir pati Lietuva nėra patraukli net trečiųjų šalių migrantams – kitose valstybėse ir darbo daugiau, ir atlyginimai didesni, ir socialinės garantijos geresnės. Pagaliau kitose valstybėse jie turi daugiau savo tautiečių kolonijų, jiems ten paprasčiau integruotis, nėra tokio stipraus kalbos barjero, kaip Lietuvoje. Pas mus nebent kuriasi kinų bendruomenė. Taigi mes nelabai ką turime pasiūlyti, mūsų politika atstumianti, o ir visuomenės požiūris – nekoks, migrantai čia nelabai gerai jaučiasi. Apklausos rodo, kad apie 60 proc. ar daugiau žmonių į migrantus žiūri neigiamai. Tai irgi didelis stabdis politikams priimant teigiamus sprendimus. Mes kviestume su migrantais elgtis taip, kaip elgiamasi užsienyje su mūsų migrantais“, - svarstė pašnekovas.
TMO VB atstovo teigimu, jaunų žmonių, kurie daug keliauja, požiūris jau keičiasi, tačiau žmonės, išaugę sovietmečio sistemoje, vis dar konservatyvūs. Mat tuomet atvykėliai buvo vertinami kaip okupantai. Panašiai pagyvenę žmonės vertina ir dabartinius imigrantus, bijodami, kad jie išstums vietinius gyventojus.
„Lietuvos politikai į migrantus žiūri taip pat labai atsargiai. Kadangi yra tokia emigracija, politikams labai sunku raginti įsileisti kitų šalių piliečius. Norima susigrąžinti savus, tačiau jie nelabai grįžta, o pradėjus judėti ekonomikai darbuotojų, kurie gerai dirbtų, ima trūkti. Mes turime 300 tūkst. bedarbių, bet jeigu jie nenori ar nesugeba gerai dirbti, galime turėti ir 500 tūkst., o naudos nebus. Nedarbo lygis nebūtinai rodo, kad mums nereikia imigrantų. Mums reikia tam tikrų specialybių, ir jeigu mes žinotume, kokių, per migracijos politiką galėtume juos pritraukti, palengvindami atvykimo sąlygas“, - aiškino M. Jeršovas.
ES jau egzistuoja atskiri sektoriai, kuriuose dirba tik imigrantai
Anot jo, Vokietijoje, Ispanijoje jau egzistuoja tam tikri sektoriai, kuriuose dirba tik imigrantai, pavyzdžiui, valymo paslaugos, viešbučių darbuotojai. Pas mus daugiau imigrantų yra nebent tarp ilgų reisų sunkvežimių vairuotojų.
Kitose šalyse daugiau emigrantų yra dėl istoriškai susiklosčiusių kolonijinių ryšių bei pačių šalių politikos. Pavyzdžiui, Ispanija yra vykdžiusi daug legalizacijos programų, kai atvažiavę migrantai, ilgai gyvenę nelegaliai, būdavo paverčiami legaliais. To tarpu Vokietija 7-ame dešimtmetyje buvo paskelbusi „atvirų durų“ politiką, todėl šiuo metu ten didelė turkų kolonija, Portugalijoje, Ispanijoje gyvena daug migrantų iš Lotynų Amerikos, kadangi šios šalys nuo seno susijusios kolonijiniais ryšiais.
Į Lietuvą sovietmečiu taip pat plūsdavo imigrantai iš visos Sovietų Sąjungos, tačiau nepriklausomybės laikais situacija pasikeitė. „Mes esame uždari politine ir kultūrine prasme. Kad kas nors pasikeistų, pirmiausiai reikėtų keisti galvoseną, požiūrį į migrantus. Dabar migracijos strategijos nėra, tačiau, nors mes ir nenorime, mums teks įsivežti darbo jėgą iš trečiųjų šalių. O kadangi vis tik teks, būtų daug geriau iš anksto galvoti, ką atsivežti. Dauguma šalių iš tiesų kovoja dėl migrantų, ypač dėl aukštos kvalifikacijos migrantų, o mes jų vis dar bandome neįsileisti“, - įsitikinusi TMO VB Audra Sipavičienė.