Masiškai žurnalistų pokalbių klausytis leidusi teisėja: šiandien pasielgčiau lygiai taip patSTT klausėsi ir be teismo sankcijos

 (195)
Specialiosioms tarnyboms leidimą slapta klausytis telefoninių pokalbių, stebėti susirašinėjimą kompiuteryje ar netgi slapta sekti žmones turėtų išduoti tik teismų vadovai ar patyrę baudžiamųjų bylų teisėjai.
Teisėja Lidija Valentukonytė
Teisėja Lidija Valentukonytė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Taip mano Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius, po masinio žurnalistų pasiklausymo inicijuojantis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią galimai neteisėtiems teisėjų sprendimams.

Tuo metu leidimą klausytis 17 naujienų agentūros BNS darbuotojų specialiosioms tarnyboms išdavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė išskirtiniame interviu DELFI prisipažino, kad žiniasklaidos atstovų pokalbių buvo klausomasi dar iki teismo nutarties priėmimo – tokį sprendimą skubos tvarka buvo priėmęs prokuroras.

Teisėja taip pat prisipažino, kad šiandien priimtų lygiai tokį patį sprendimą – ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo buvo ką tik pradėtas ir reikėjo veikti nedelsiant.

- Ar specialiosioms tarnyboms duodama leidimą klausytis žurnalistų telefoninių pokalbių telefonu žinojote, kad bus klausomasi būtent žiniasklaidos atstovų?

- Taip, medžiagoje viskas buvo nurodyta.

- Tai kodėl tada priėmėte tokį sprendimą?

- Viskas yra paaiškinta nutarties motyvuose, detalių ikiteisminio tyrimo duomenų neturiu teisės atskleisti. Prokuroras, kiek tai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo slaptumui, galėtų pasakyti motyvus. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad buvo pateikti visi duomenys, jog tos prokuroro pritaikytos procesinės prievartos priemonės yra teisėtos, pagrįstos, jos buvo būtinos – tai reikėjo taikyti operatyviai. Ir vadovaudamasi tais duomenimis, patvirtinau leidimą.

- Bet turbūt girdėjote, kad kai kurie prokuratūros rašte nurodyti asmenys, kurių pokalbių leidote klausytis, jau seniai net nedirbo BNS?

- Taip, kai kurie nėra nuolatiniai darbuotojai, bet buvo jų pagrįstas ryšys su pirminiu informacijos šaltiniu, tai yra su institucijomis, kurios disponavo ta slapta pažyma.

- O kaip pasielgtumėte šiandien – leistumėte klausytis žurnalistų pokalbių?

- Turėdama tuos duomenis, kokius man pateikė prokuroras, lygiai taip pat.

Kuomet sprendžiau tą klausimą, tai buvo tik pati tyrimo pradžia, buvo tik įrodymų rinkimas. Dabar, galbūt, galima vertinti, ar tos priemonės davė, ar nedavė rezultatą, bet tuo atveju buvo taikomas kompleksas prievartos priemonių. Kurios prievartos priemonės pagalba bus surinkti įrodymai, niekas nežinojo. Tada buvo tiesiog renkama informacija.

- Užsiminėte, kad prokuroras dar iki Jūsų priimtos nutarties jau buvo leidęs klausytis pokalbių?

- Buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas – spalio 31 d. po pietų informacija pradėjo sklisti, prokuroras priėmė tuos nutarimus, o lapkričio 1 d. buvo nedarbo diena.

Lapkričio 2 d. aš budėjau ir prokuroras atėjo su prašymu patvirtinti jo priimtų procesinių prievartos priemonių teisėtumą. Jis jau buvo priėmęs tuos nutarimus ir tos priemonės jau buvo taikomos. Tada dar buvo labai nedaug surinkta informacijos.

- Bet ar normalu, kad informaciją bandoma sužinoti būtent iš žurnalistų?

- Įstatymas nenumato išimčių, kad žurnalistų atžvilgiu tokios priemonės negalėtų būti taikomos.

Jeigu įstatymu būtų sureglamentuota, kad yra draudžiama taikyti žurnalistų atžvilgiu tokias priverstines prievartos priemones, tai, aišku, nė vienas teisėjas nebūtų priėmęs tokių sprendimų. Žinoma, ir prokuroras nebūtų priėmęs nutarimo, kad reikia tokias priemones taikyti.

Tie procesiniai veiksmai, kurie yra atliekami budėjimo metu, nėra ypatingai sudėtingi, jie nereikalauja kažkokių specialių įgūdžių, pasiruošimo. Yra tam tikra teismų praktika, mes, civilines bylas nagrinėjantys teisėjai, irgi esame susipažinę su tais būtinais įstatymais, reglamentuojančiais priemonių taikymą. Per 11 darbo metų jokių pretenzijų dėl baudžiamajame procese atliktų veiksmų nebuvo.

Teismas turėjo numalšinti STT ir prokurorų apetitą

Ar savo parašu masinį žiniasklaidos darbuotojų pasiklausymą net mėnesiui sankcionavusi L. Valentukonytė priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, dar turės atsakyti Vilniaus apygardos teismas, jau gavęs BNS darbuotojų skundus dėl jų atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių. Tuo metu DELFI kalbinti Seimo nariai vienareikšmiškai sako, kad civilines bylas nagrinėjanti teisėja greičiausiai suklydo ir dėl to gavo skaudžią gyvenimo pamoką.

Nerimstant aistroms dėl masinio žurnalistų perekiojimo, kai Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bandė nustatyti, kas BNS žurnalistei Jūratei Damulytei nutekino galimą valstybės paslaptį, politikai jau paruošė apynasrį, kuriuo turėtų būti griežčiau kontroliuojamas slaptų operatyvinių veiksmų atlikimo sankcionavimas.

Parašus ant prokurorų prašymų laisva ranka dedantys teisėjai privalės gerokai apsvarstyti savo sprendimus ir, jeigu leis atlikti sekimo veiksmus, tokius verdiktus pagrįstai motyvuoti.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas D. Petrošius neslėpė, kad jį nustebino civilines bylas nagrinėjančios teisėjos L. Valentukonytės sprendimas sekti tokį didelį skaičių žurnalistų.

„Tai – tikrai įspūdingas skaičius, aiškėja, kad buvo klausomasi ir buvusių agentūros darbuotojų, – sakė D. Petrošius. – Neslėpsiu, iš tiesų kyla abejonių dėl tokio pasiklausymo tikslingumo. Žinoma, tai pirmiausiai inicijavo STT pareigūnai, jų norą patvirtino prokuratūra, kuri atsakinga už tyrimą, bet man keisčiausia tai, kad to apetito nenumalšino ir nesumažino teismai. Jeigu teismai nebūtų sankcionavę tų nutarčių, viso šito dalyko nebūtų“.

Darius Petrošius
Darius Petrošius
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Socialdemokratų partijos frakcijos narys nė neabejoja, kad „aukštesnės instancijos teismai viską labai gražiai išspręs“ – BNS darbuotojai jau yra pateikę skundus dėl leidimo klausytis jų pokalbių.

„Atsižvelgiant į tai, kad klausytasi 22-ų ir 21-o asmens atžvilgiu nebuvo jokio rezultato, dar sudėjus visas detales, kyla abejonių, ar ta priemonė pagrįstai buvo panaudota kaip kraštutinė“, – pažymėjo D. Petrošius.

Politikas sutinka, kad neįmanoma garantuoti, jog visi pasiklausymai duos naudingų rezultatų atliekamam tyrimui, tačiau kalbant apie žurnalistų pasiklausymą „šis mastas tikrai gąsdina“.

„Ypač, kai yra kalbama apie tokias jautrias profesijas kaip žurnalistai, manau, į tai teismai turėtų dėmesingiau žiūrėti, juk tai yra susiję su žmogaus teisių ribojimais, ir tas priemones reikėtų naudoti tik kraštutiniais atvejais, labai atsargiai, individualiai prieinant prie kiekvieno asmens, kurio atžvilgiu norima taikyti sekimą“, – pažymėjo jis.

Teisėja turbūt nelabai suprato, ką darė

D. Petrošius sakė, kad po masinio žurnalistų sekimo skandalo paruošė BPK pataisas, kuriomis bus siekiama kuo labiau sugriežtinti leidimus atlikti operatyvinius veiksmus išduodančių teisėjų veiklą.

„Šiame skandalėlyje aiškėja, kad pasiklausymą sankcionavo Civilinių bylų skyriaus teisėja, kitaip tariant, budinti teisėja, – atsižvelgiant į jos darbo specifiką, gal ji nėra labai gerai įsigilinusi ir nelabai tai žino, – sakė politikas. – Bandysime įgyvendinti kriminalinėje žvalgyboje taikomą praktiką – leidimus dėl pasiklausymo turėtų sankcionuoti teismo pirmininkas arba įgaliotas teisėjas. Teismai turės atsirinkti – žmonės tie, kurie dirba baudžiamosiose bylose, gali labiau įsigilinti, bus labiau individualizuota atsakomybė, nebus galima pasakyti, jog tokį sprendimą priėmė budintis teisėjas“.

Pasak D. Petrošiaus, tik nuo teisėjo sprendimo priklauso, ar specialiosios tarnybos gali atlikti operatyvinius veiksmus: „Bandoma ant STT ir prokuratūros viską nurašyti, bet teismai čia ne paskutinį vaidmenį suvaidino – jų parašo nebūtų, viso to nebūtų ir kilę“.

Visgi, D. Petrošiaus teigimu, reikia pripažinti, kad šįkart STT persistengė: „Suprantama, jų noras buvo didelis, pareigūnus reikia ir pagirti, kad pirmą kartą atskleidė tokio pobūdžio nusikaltimus, byla jau yra teisme, neatsižvelgiant į tai, kad klausimai yra susiję su Prezidentūra“.

Pareigūnai norėjo pasipuikuoti, kaip gerai dirba

Dėl masinio žurnalistų persekiojimo kritikos strėles į teisėją L. Valentukonytę laidė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.

Stasys Šedbaras
Stasys Šedbaras
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Toks masinis pasiklausymas turbūt yra neproporcingas ir paties tyrimo, ir pavojingumo, ir netgi finansine prasme – mes puikiai žinome, kad specialiųjų tyrimų tarnybų biudžetas ne toks jau „riebus“, tie dalykai kainuoja didžiulius pinigus, o toks masinis pajėgų metimas – suprasčiau, jeigu čia būtų kalbama apie prekybą žmonėmis ar ardomas pasaulinis narkotikų platintojų tinklas, – sakė jis. – Manau, tai buvo neproporcingos priemonės, galbūt noras pasipuikuoti, parodyti, kad greitai viską padarėme. Demokratinėje valstybėje tai sunkokai paaiškinama“.

Visgi parlamentaras mano, kad dėl to nereikia visos kaltės suversti netobuliems įstatymams – juk kiekvienam atvejui įstatymo nesurašysi.

„Juk (pateikiant prašymą leisti klausytis žurnalistų) buvo pasirinkta diena, kai dirba budintis teisėjas, kuris nebūtinai turi patirties toje srityje – ar tik nebuvo sąmoningai pasirinkta, tai reikėtų aiškintis, – sakė S. Šedbaras. – Turi būti ir tam tikra teisėjo atsakomybė – jis privalo įsigilinti, ar tikrai proporcinga priemonė, kad reikia tiek daug sankcijų vienu metu. Jeigu teisėjas būtų patyręs ar besispecializuojantis toje srityje, galbūt ir sprendimai būtų buvę kitokie“.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas mano, kad po šio skandalo turėtų netylėti ir teismų savivalda – Teisėjų taryba.

„Ji turėtų įvertinti, ar teismų pirmininkai tinkamai organizuoja teismų darbą poilsio dienomis, galbūt tik ekstra atvejais tokios sankcijos galėtų būti išduodamos – tikrai šioje situacijoje būtų lengviausia apkaltinti jauną teisėją, bet ji buvo prieš tokį faktą pastatyta, čia jai, žinoma, bus pamoka, bet, kaip minėjau, organizacinė sistema turi užtikrinti, jog tokie jauni žmonės nebūtų į tokius dalykus įmetami“, – pažymėjo konservatorių frakcijos narys.

Jo teigimu, nors teisėja L. Valentukonytė nagrinėja civilines bylas, tačiau prieš pasirašydama leidimą klausytis ir sekti žurnalistus, privalėjo atsakingai įvertinti prokuroro pateiktą medžiagą.

„Žinoma, teisėja galėjo pasielgti ir principingiau, bet jos, matyt, ir kvalifiakcinis, ir emocinis, moralinis pasirengimas nebuvo tos srities“, – S. Šedbaras mano, kad dėl masinio žurnalistų pasiklausymo kilęs skandalas bus visiems gera pamoka.

Kodėl žmogus turi bijoti paskambinti korespondentui?

Šis klausimas ramybės neduoda Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui – Lietuvos lenkų rikimų akcijos frakcijos narys Leonardas Talmontas sakė, kad specialiosios tarnybos turėtų gerokai persvarstyti savo darbo metodus.

Leonardas Talmontas
Leonardas Talmontas
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

„Ar žurnalistų, ar bet kokių kitų žmonių pasiklausymas nėra geras dalykas – prie ko mes prieisime, jeigu kiekvienas žmogus bijos pasakyti savo nuomonę, savo tiesą? – klausė jis. – Ar mes esame demokratinė valstybė? Suprantama, įstatymas leidžia klausytis pokalbių, bet nereikia piktnaudžiauti – jeigu mes tokiais dalykais piktnaudžiausime ir norėsime visų klausytis, kokia valstybe mes tapsime? Totalitarine? Taip neturi būti“.

Politikas sakė, kad jau pasirašė po D. Petrošiaus teikiamomis BPK pataisomis. „Manau, turi būti griežtesnės sąlygos išduodant leidimus klausytis, šis klausimas, net neabejoju, bus iškeltas Seime – turi būti labai rimtas pagrindas, kad žmogaus pokalbių būtų galima klausytis“, – pabrėžė jis.

„Belieka apgailestauti, kad tai jau ne pirmas kartas, kai išlenda tokie dalykai – pokalbių pasiklausymas yra neproporcingas, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė. – Ir vargu, ar kažkuo tokie veiksmai yra pateisinami. Kaip visuomet, viskas dangstoma po slaptumo skraistėmis, o kontrolės iš esmės jokios nėra. Nors teismas yra ta institucija, kuri turėtų preciziškai į šį reikalą pasižiūrėti, bet panašu, kad to nėra, dėl to turime labai rimtų problemų“.

Dalia Kuodytė
Dalia Kuodytė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Liberalų sąjūdžio frakcijos narė mano, kad būtina kuo skubiau tobulinti įstatymus ir užkirsti kelią neteisėtam sekimui.

„Yra teisėjų, kurie su tokiais dalykais nesusiję, kuriems vienodai šviečia, ką jie pasirašinėja – juk turėjome atvejį, kai vienas Šiaulių teisėjas sąmoningai sankcionuodavo vienos institucijos visus prašymus, – pažymėjo D. Kuodytė. – Tokia situacija yra bloga“.

Tikroji valstybės paslaptis taip ir nebuvo atskleista

DELFI primena, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas dėl leidimo sekti žurnalistus į teismą kreipėsi dar praėjusių metų spalio 31-osios pavakarę. Leidimą išduoti klausytis žurnalistų teismas privalėjo išduoti per tris dienas, o lapkričio 1-oji buvo nedarbo diena, todėl lapkričio 2-ąją pagal iš anksto sudarytą grafiką turėjo budėti ne ikiteisminio tyrimo teisėjai, o civilines bylas nagrinėjanti teisėja L. Valentukonytė. Ji patvirtino prokurorų prašymą.

Po savaitės leidimą atlikti operatyvinius veiksmus davė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Gediminas Viederis, kuris yra paleidęs įteisintu vagimi laikomą Gruzijos pilietį.

Lapkričio 7-osios nutartimi teisėjas įpareigojo BNS žurnalistę J. Damulytę atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, be to, jis sankcionavo ir STT agentams leido atlikti kratas bei kompiuterių poėmius. Vilniaus apygardos teismas vėliau išaiškino, kad toks teismo sprendimas buvo neteisėtas.

Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pateikti prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei, teismui perdavęs prokuroras yra sakęs, kad slaptoje VSD pažymoje įvardyta tikroji valstybės paslaptis neišėjo į viešumą ir nebuvo atskleista. „Tikėkimės, kad ir nebus atskleista“, – sakė prokuroras.

Jis mano, kad buvo būtina klausytis visų 17 BNS darbuotojų.

Gintas Ivanauskas
Gintas Ivanauskas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Nereikėtų kalbėti apie 17 BNS žurnalistų – pradžioje tyrimo buvo atsirenkami asmenys, kurie vienaip ar kitaip gali būti susiję su šituo įvykiu, tai yra buvo atsirenkami asmenys, kurie gali būti dalyvavę šiame įvykyje atskleidžiant valstybės paslaptį, taip pat buvo atsirenkami asmenys, kurie pradėjus ikiteisminį tyrimą gali gauti duomenų, turinčių reikšmės bylai – šiuo atveju buvo pasirinkta 17 asmenų su UAB „BNS“ ar darbiniais, ar nedarbiniais santykiais susiję asmenys, – sakė G. Ivanauskas. – Tai yra nebūtinai žurnalistai, noriu pastebėti, dalis jų nieko bendro su žurnalisto darbu neturintys asmenys, tai yra šiek tiek skirtingos kategorijos. Ir aš noriu pasakyti, kad jeigu tame sąraše būtų 17 prokurorų, lygiai taip pat sėkmingai būtų klausomasi 17 prokurorų. Noriu pabrėžti, kad nieko bendro su profesija taikymas procesinių prievartos priemonių neturi. Mes kalbame apie nusikaltimo atskleidimą“.

Prokuroras nebuvo linkęs atskleisti, ar buvo nustatyta, kaip BNS žurnalistei buvo perduota informacija.

„Iš esmės buvo nustatyta, kad įtariamajai informacija buvo perduota rašytine forma, kokio pobūdžio informacija buvo perduota žurnalistei, tiesiogiai atsakyti kaip ir nebūtų galimybės, kadangi vėlgi tai yra informacija tam tikro pobūdžio, kurią vertins teismas“, – sakė jis.

Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinama prezidentės vyriausioji patarėja, turėtų nagrinėti teisėjas Miroslavas Gvozdovičius. Neatmetama galimybė, kad teismo pirmininkės sprendimu bus sudaryta trijų teisėjų kolegija.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Ambasadoriumi prie JT siūloma skirti užsienio viceministrą (1)

Lietuvos ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje siūloma skirti užsienio reikalų viceministrą Andrių Krivą.

Žada tropinį karštį – net naktį oras bus įkaitęs (37)

Savaitgaliui meteorologai žada karštį ir nuostabiai šiltas naktis. Tačiau tikėtinas ir škvalas.

Vokietijos ministras giria Lietuvą dėl pabėgėlių klausimo (31)

Į Vilnių atvykęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris ketvirtadienį pagyrė Lietuvos „atvirumo politiką“, Europos Sąjungai (ES) sprendžiant didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę.

Ž. Pinskuvienei – akibrokštas iš atleistų darbuotojų (346)

Apie „šeimų klanus“ kalbėjusi ir masiškai darbuotojus atleidinėjusi Širvintų rajono savivaldybės administracija užlipo ant grėblio – atleisti darbuotojai teisme švenčia pergales, gaus kompensacijas ir turės būti grąžinti į darbą.

Pabėgėlių priėmimui visiškai nepritaria apie 46 proc. gyventojų (156)

Pabėgėlių priėmimui visiškai nepritaria apie 46 proc. Lietuvos gyventojų, rodo trečiadienį pristatyta visuomenės nuomonės apklausa.