Būtent todėl NATO turi toliau vykdyti įsipareigojimus rytinėms Aljanso narėms, besibaiminančioms Rusijos veiksmų Ukrainoje, kalbėjo ministras pirmininkas, penktadienį Rukloje susitikęs su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
„Manau, kad tai, ką mes čia darome, turi ypatingą reikšmę. Nėra ženklų, kad pablogėjusi saugumo situacija rytiniame ir pietiniame Europos flanguose gerėtų, todėl mes turime toliau įgyvendinti mūsų įsipareigojimus“, – per bendrą spaudos konferenciją su šalies vadove sakė M. Rutte.
Jis teigė, kad Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Maskvos užsienio politika „pastaraisiais metais tapo vis labiau ir labiau agresyvi“.
Tais pačiais metais virš Ukrainos numušus keleivinį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusį orlaivį, žuvo beveik 300 juo keliavusių žmonių, dauguma jų buvo olandai.
Reaguodama į Rusijos veiksmus, NATO šiemet kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo po tarptautinį batalioną. Vokietijos vadovaujamame vienete Lietuvoje tarnauja apie 250 olandų karių.
Lietuvos prezidentė sakė, kad sąjungininkų buvimas čia rodo, jog „NATO supranta grėsmes, supranta savo atsakomybę“.
„Tai gera galimybė ne tik sustiprinti bendradarbiavimą (...) ir kartu treniruotis, bet taip pat simboliškai parodyti mūsų laikyseną, kad mes esame vieningi, mes esame stiprūs ir mes neleisime niekam čia užeiti“, – teigė D. Grybauskaitė.