Diplomatas neatmetė galimybės, kad Rusija ateityje galėtų tapti Aljanso nare, tačiau abejojo, ar dabar ji pati to nori.
Ministrei sandoris sukėlė nuostabą
„Ar jūs rimtai galvojate, kad vienas karinis laivas, kurį Rusija perka iš Prancūzijos, gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui?“ – pasiteiravo vienas skaitytojas. „Kaip du ar trys naikintuvai Baltijos šalyse negali kelti grėsmės Rusijai, taip vienas Rusijos laivas nieko negali lemti. Bet tai yra principo reikalas. NATO yra atvira Rusijai ir siekia su ja diskusijos, tuo tarpu Rusija yra išleidusi doktriną, kad „NATO yra grėsmė, pavojus“. Tokie santykių principai irgi verčia susimąstyti“, – pažymėjo L. Linkevičius.
Pasak jo, šis sandoris neturės įtakos Aljanso naujajai strategijai. „Tačiau NATO nėra viršnacionalinė organizacija, ji nediktuoja narėms, kaip elgtis, šalys pačios sprendžia, kokia jų gynybos politika. Aš asmeniškai manau, kad tai nėra gerai. Nes čia akivaizdžiai skiriasi NATO ir narės požiūris į gynybos politiką. Rusija NATO vaizduoja kaip vieną iš pavojų, o mes patys jiems teikiame gynybinius pajėgumus“, – kalbėjo ambasadorius.
Prancūzija yra paskelbusi, kad sutiko parduoti modernų „Mistral“ klasės karo laivą Rusijai. Tokie daugiafunkciniai, galintys priimti sraigtasparnius laivai būtini šios šalies kariniam jūrų laivynui. Pagal įvairius parametrus „Mistral“ yra triskart pranašesnis už jos turimus analogus. Rusijos laivų statyklos tokį laivą esą galės pastatyti ne anksčiau kaip po 5-7 metų.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė anksčiau teigė, jog Prancūzijos sandoris su Rusija kelia nuostabą. „Tai yra precedentas. NATO šalys iki šiol nėra sudariusios sandorių, kad puolamojo pobūdžio ginkluotė būtų parduodama ne NATO šaliai, Rusijai“, – pažymėjo ji.
Ministrės žodžiais, sandoris gali prieštarauti 2008 m. patvirtinam Europos Sąjungos (ES) politiniam įsipareigojimui neparduoti ginkluotės šalims, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės ar jeigu tai keltų grėsmę regioniniam stabilumui, arba pažeistų ES sąjungininkų interesus.
„Viskas priklausys nuo to, kiek tame laive bus įrangos – ar tik griaučiai, ar kažkas dar“, – anksčiau žurnalistams sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Jei sandoris įvyks ir Maskva nusipirks karo laivą iš NATO šalies, tai bus pirmas toks atvejis nuo Antrojo pasaulinio karo, nes Rusija nuolat pabrėžė, kad visą savo karinę techniką gamina pati.
Vienam skaitytojui užsiminus apie šios šalies narystę Aljanse, L. Linkevičius pakartojo pernai DELFI konferencijoje išsakytas mintis: „Jeigu Rusija laiko save Europos valstybe, kuo aš labai abejoju, ir yra pasirengusi vykdyti visus reikiamus kriterijus, kurie yra susiję su žmogaus teisėmis ir kitais klausimais, galėtų tapti NATO nare. Tačiau vargu ar pati Rusija šiandien to nori. Bet atmesti, kad kada nors Rusija taps NATO nare, irgi negalėčiau.“
Afganistanas – egzaminas ne tik JAV, bet visai NATO
Atremdamas skeptikų abejones, ar NATO gins Lietuvą užpuolimo atveju, ambasadorius tvirtino, esą nepasitikėjimas yra vienas iš tipiškų lietuviškų bruožų. „Šiandien nei oponentai, nei niekas kitas neabejoja Aljanso stiprumu. Grėsmės NATO stiprumui šiandien tikrai nėra ir niekas to neturėtų jausti. Dabar kaip tik ruošiama nauja NATO strategija. Be abejo, joje liks daug galiojančių postulatų ir gairių. O nauji iššūkiai – kibernetinis saugumas, klimato kaitos saugumas (laivyba, navigacija), energetinis saugumas. Tokie dalykai anksčiau apskritai nebuvo traktuojami kaip Aljanso objektai, o dabar reikia į tai atsižvelgti.“
Pasak L. Linkevičiaus, energetinis saugumas, apie kurį kalbama ir senojoje strategijoje, dabar įgauna kitą reikšmę, „tik kol kas mes ne iki galo esame išnagrinėję, kur NATO gali sukurti pridėtinę vertę energetiniame saugume“.
Į pastebėjimą, kad NATO po Šaltojo karo negali surasti savo vaidmens pasaulinėje arenoje ir nėra mobili, kaip norėtųsi, bei vangiai reaguoja į humanitarines krizes, DELFI konferencijos svečias atsakė: „Nėra pasaulyje organizacijų, kurios galėtų greitai reaguoti į humanitarines grėsmes. Be to, NATO ne tam sukurta. Kai reikia, ji prisideda prie humanitarinių misijų, be jos nėra pagrindinis uždavinys.“ Jo žodžiais, „esame stipriausio pasaulio Aljanso dalimi: čia tas pats, kaip žaisti krepšinį aukščiausioje ir rajono lygoje, – Lietuva šiuo metu žaidžia aukščiausioje lygoje.“
Vienam skaitytojui pasiūlius šaliai visai atsisakyti kariuomenės, L. Linkevičius nustebo: „Kas tada už mus visus šiuos saugumo klausimus spręs??? Esmė tik tame, kad Lietuva viena negali visų klausimų išspręsti, bet be kariuomenės daug klausimų apskritai nebūtų sprendžiama.“
Jis tikino, kad Aljanse niekas nelaiko lietuvių klounais, esą priešingai: „Mus kaip tik laiko pavyzdžiu, kad turėdami nedidelius resursus labai gerai prisidedame prie NATO misijų. (...) Pradėkime nuo Lietuvos ekonomikos. Lietuva išleidžia bene mažiausiai NATO reikmėms ir prisideda prie NATO veiklos mažiausiais resursais.“
L. Linkevičius taip pat pažymėjo, kad išstoti iš Aljanso nebūtų protinga mintis: „Šių dienų pasaulyje būti neutraliam praktiškai neįmanoma. Geriau patiems užpildyti tam tikrą vakuumą, nei leisti jį užpildyti kitiems.“
Ambasadorius susilaikė nuo vieno skaitytojo pasiūlymo lažintis: „Jei NATO su Amerika priešakyje praloš Afganistane ir iš jo pasitrauks, Jūs man dėžę vyno. Jei laimės – aš Jums. Kalbu apie 15-20 metų perspektyvą (bet nujaučiu, laukti teks mažiau).“
„Aš nesu pranašas. Negaliu pranašauti, kaip bus, – kalbėjo diplomatas. – Galiu pasakyti, kad net mūsų oponentams – Rusijai – svarbu, kad Afganistane pavyktų Amerikai įgyvendinti savo misiją. Pasižiūrėkime į grėsmę – 90 proc. narkotikų, kurie patenka į Europą, yra iš Afganistano. Yra susidaręs klaidingas įspūdis, kad misija Afganistane yra NATO biznis. Čia iš tiesų egzaminas yra ne tik Amerikai, bet ir visai NATO bendruomenei.“