Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie Lietuvos gyventojų nuotaikas ir esamos situacijos vertinimą liepos 12–28 dienomis opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ užsakymu atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Dauguma mano, kad iš esmės reikalai eina blogyn
Respondentai buvo paklausti, ar pastaruoju metu, jų nuomone, reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.
Kad krypsta į blogąją pusę, nurodė 72 proc., kad į gerąją – 8 proc. apklaustųjų. 20 proc. respondentų šiuo klausimu teigė neturintys nuomonės.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad tiek moterys, tiek vyrai, tiek jaunesni ar vyresni šalies gyventojai, tiek mažiau ar daugiau uždirbantys, o taip pat kaimų bei miestų gyventojai situaciją vertina labai panašiai – daugumos jų nuomone, reikalai krypsta į blogąją pusę.
Apklausos dalyviai taip pat sulaukė klausimo, ar, jų nuomone, per paskutinius 3 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, pablogėjo ar nepakito.
38 proc. jų atsakė, kad labai pablogėjo, 40 proc., – kad šiek tiek pablogėjo, 16 proc., – kad nepakito.
Tik 1 proc. apklaustųjų nurodė, kad ekonominė padėtis šalyje pastaruoju metu šiek tiek pagerėjo, o teigiančių, kad labai pagerėjo, nebuvo.
5 proc. respondentų nurodė, kad šiuo klausimu nuomonės neturi arba neatsakė į klausimą.
Pablogėjusią finansinę padėtį jaučia 72 proc. gyventojų
Paklausti, ar dabartinė jūsų šeimos padėtis finansinė padėtis lyginant su buvusia prieš 3 mėnesius pagerėjo, pablogėjo ar nepakito, apklausos dalyviai atsakė taip: 24 proc. jų teigė, kad padėtis labai pablogėjo, 48 proc., – kad šiek tiek pablogėjo, 24 proc. tikino, kad padėtis nepakito.
Tik 2 proc. respondentų nurodė, kad jų finansinė padėtis šiek tiek pagerėjo, o manančių, kad labai pagerėjo, nebuvo.
2 proc. apklausos dalyvių nurodė nežinantys atsakymo į klausimą, arba neatsakė.
Savo finansinę padėtį kaip pablogėjusią vertina tiek dauguma vyrų, tiek moterų, tiek jaunesni ar vyresni gyventojai, mažiau ar daugiau uždirbantys, kaimų ar miestų gyventojai.
Daugiausia manančių, kad jų finansinė padėtis pagerėjo yra tarp tų, kurie per mėnesį uždirba mažiau nei 850 eurų – 5 proc. Kita vertus, 75 proc. tiek uždirbančių gyventojų nurodė, kad jų padėtis pablogėjo.
Pablogėjusią padėtį mato ir 75 proc. 851–1600 eurų per mėnesį uždirbančių žmonių.
Didmiesčių gyventojai savo finansinę padėtį įvertino kiek geriau nei kaimų ar miestų gyventojai – 30 proc. jų atsakė, kad jų finansinė padėtis nepakito, kad pablogėjo teigė 66 proc.
Padėtis koreliuoja su pajamomis
Respondentai buvo paklausti, kuris iš nurodytų teiginių geriausiai apibūdina jų šeimos finansinę padėtį: 44 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad jiems užtenka pinigų maistui bei drabužiams ir jie gali šiek tiek sutaupyti, bet to neužtektų stambesniam pirkiniui, 22 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems užtenka pinigų maistui, bet labai sunku nusipirkti drabužių, o 5 proc., – kad pinigų neužtenka net maistui.
Tik 1 proc. respondentų atsakė, jog gali sau leisti pirkti viską, ko nori, o 24 proc. – teigė, kad jiems yra prieinami kai kurie brangūs daiktai, tokie kaip televizorius, šaldytuvas ir kiti, bet labai brangių pirkinių jie negali sau leisti.
4 proc. apklausos dalyvių nė vieno iš teiginių nepasirinko.
Tai, kaip respondentai vertina savo finansinę padėtį, koreliuoja su tuo, kiek jie uždirba: daugiausiai savo padėtį vertinančių blogai – 59 proc. – yra tarp tų, kurie uždirba mažiau kaip 850 eurų per mėnesį, 54 proc. uždirbančių 851–1600 eurų savo padėtį vertina vidutiniškai.
Daugiausiai savo padėtį vertinančių gerai – 44 proc. – yra tarp tų, kurie uždirba daugiau nei 1601 eurą.
Savo finansinę šeimos padėtį prasčiau vertina kaimų, vyresni gyventojai, moterys.
Ekonomistė: žmonės gali įsigyti mažiau, tai veikia nuotaiką
Apklausos dalyvių buvo prašoma pasirinkti vieną iš atsakymų, kuris geriausiai nusakytų Lietuvos žmonių nuotaikas: 25 proc. apklaustųjų pasirinko teiginį „geresne ateitimi nelabai tikima“, 23 proc. – teiginį „netikrumas, baimė dėl rytojaus“, 19 proc. – teiginį „viltis, kad ateitis bus šiek tiek geresnė“, 14 proc. – teiginį „abejingumas, apatija, susitaikymas su likimu“, kiti 14 proc. – teiginį „visiškas nusivylimas, netikėjimas kokiu nors pagerėjimu“, 3 proc. – teiginį „įsitikinimas, kad ateitis būtinai bus geresnė“. 2 proc. apklausos dalyvių neatsakė.
Apklausos rezultatus vertinusi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė neslėpė nuostabos.
„Kad tokios prastos nuotaikos, tai mane nustebino. Didžioji dalis žmonių mano, kad ekonomika krypsta į blogąją pusę ir savo finansus vertina labai prastai“, – pažymėjo ji.
Kita vertus, pašnekovės nuomone, tai suprantama: žmones veikia infliacija, artėja šaltasis sezonas ir tai esą veikia jų nuotaikas.
„Mes turime rekordinę infliaciją, kuri, daugelio ekonomistų teigimu, yra pasiekusi patį piką, tikėkimės, ji pradės žemėti. Nėra žmogaus, kuris nejaučia infliacijos ir kylančių kainų.
Antras dalykas yra išsikvepianti vasariška euforija. Vis tik liepos mėnuo dar buvo atostogos, bet jau žmonės turbūt pradėjo galvoti apie rudenį, apie šildymo sezoną, energetikos kainų krizę – tai irgi stipriai ir garsiai skambėjo visur.
Sakyčiau, kad apklausos rezultatai atspindi nerimą ir tai, kad žmonės gali įsigyti mažiau už tą pačią sumą pinigų. Mes tai matome ir iš kitų duomenų: nors pinigų išleidžiama daugiau, bet realus vartojimas mažesnis <...>. Visa tai dedasi į nuotaikos prastėjimą, į stipraus pesimizmo atsiradimą“, – vertino J. Cvilikienė.
Be to, ji pažymėjo, kad žmonės, paklausti konkrečiai apie savo finansinę padėtį, ją vertina geriau, nei kalbėdami bendrai apie situaciją valstybėje.
Teks susivaldyti
„Kai mes klausiame, kaip bendrai jums atrodo situacija Lietuvoje, ar ji blogėjanti, žmonės ją vertina blogiau negu savo asmeninę. Tai susiję su žiniasklaida, visuomene, kaimynais, bendra nuotaika, tuo, kaip tai mus veikia, ką mes girdime, kokios perspektyvos. Bet kai grįžta prie savo finansų, vertinimas toks: bent jau kol kas atlyginimo kritimo nesimato, darbo vietų yra, aš susitvarkau – su turimomis pajamomis ne tiek daug nusiperku, bet situacija nėra labai bloga“, – pastebėjo ekonomistė.
To, kad žmonių pesimizmas augs, pasak jos, reikėjo tikėtis turint omeny, kad Ukrainoje vyksta karas.
„Šita situacija yra tokia, kokios ir reikėjo tikėtis, turbūt agresorius Rusijoje to ir siekia visus, visą ekonomiką trikdydamas, keldamas kainas siekia įvesti sumaištį. Sumaištį ir tai, kad žmonės tampa nusivylę augančiomis kainomis. Toks buvo tikslas, tai atrodo vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitur“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Lietuvos gyventojams, pasak jos, dabar reikėtų susirūpinti finansų valdymu ir taupymu. O prasčiau besiverčiantiems, ekonomistės įsitikinimu, turėtų padėti valstybė.
„Ką lietuviams reikėtų pasidaryti, ką esame darę ne per vieną krizę ir ne per vieną sudėtingą laikotarpį, grįžti prie asmeninių finansų valdymo. Taip, ruduo ir žiema bus sudėtingi, taip, mums teks atsisakyti kažkokių nebūtinų pirkinių, kažkiek paslaugų, teks susivaldyti tam, kad galėtumėm padengti mokėjimus. Bet aš esu įsitikinus, kad daugeliui turint ir indėlių – mes matome vis dar dideles sumas, turint sukauptus lašinius, turint nusiteikimą ir racionalų suvokimą, kad tai yra sunkus periodas, bet pro jį galima praeiti susitvarkius savo asmeninius finansus, pavyks.
Kam bus labai sudėtinga, tiems reikės prašyti pagalbos iš Vyriausybės ir atrodo, kad apie tai kalbama, tik gal ne taip greitai kaip norisi“, – teigė J. Cvilikienė.
„Didžiojoje Britanijoje, kiek teko girdėti, kiekvienai šeimai bus išmokama suma pinigų, kurie padėtų amortizuoti išlaidas. Gal mes nesame tokie turtingi, ar tada tektų skolintis, bet turbūt tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami, – mažų pajamų gyventojai, vieniši tėvai ir panašiai, jie turi sulaukti pagalbos pereiti šį sezoną, kad būtinąsias išlaidas jie galėtų padengti ir neįsisuktų į įsiskolinimų karuselę“, – pridūrė ji.
Baltrukevičius: optimistų dabar neturime
Tokie blogi padėties Lietuvoje vertinimai buvo per finansų krizę 2009–2010 metais, matydamas apklausos rezultatus, pastebėjo Vilniaus politikos instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
„Iš kitos pusės lietuviai, ypač kalbant apie ekonomiką, niekad nepasižymėdavo kaip didžiuliai optimistai, kad čia viskas Lietuvoje labai gerai. Pavyzdžiui, 2016 metai Lietuvai ekonomiškai buvo neblogi, tačiau vis tiek rodikliai buvo neypatingi: 41 proc. buvo manančių, kad situacija blogėja, 46 proc. teigė, kad nei blogėja, nei gerėja, 11 proc., – kad gerėja“, – prisiminė analitikas.
Žiūrint į tai, kaip respondentai atsakė į klausimą, ar apskritai Lietuvoje gyvenimas gerėja ar blogėja, matyti, kad neigiamas nusistatymas matomas visose grupėse nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos, teigė M. Baltrukevičius.
„Optimistų dabar Lietuvoje neturime, kad ir kokiu pjūviu pasižiūrėtume“, – pridūrė jis.
O žiūrint į tai, kaip dalyviai atsakė į klausimą apie savo asmeninę finansinę padėtį, matyti, kad vos geriau ją vertina jaunesni, turtingesni, didmiesčių gyventojai – dabartinių valdančiųjų rinkėjai, pažymėjo M. Baltrukevičius.
„Čia iš esmės būtų tikslinė dabartinių valdančiųjų auditorija. Tai jiems gal dar yra geras signalas, kad auditorija dar šiek tiek geriau laikosi. Bet, jeigu nori laimėti rinkimus, nori formuoti Vyriausybę, tu negali koncentruotis tik į vieną kažkokį visuomenės segmentą ir rūpintis tik jo gerove“, – komentavo analitikas.
Valdžia asocijuojama su plonėjančiomis piniginėmis
Jo nuomone, „bendrieji indikatoriai valdantiesiems nieko gero nežada“. Kita vertus, bent jau iki Seimo rinkimų dar nemažai laiko.
„Su rinkimais yra taip, kad, aišku, yra ilgalaikės atminties, bet visgi labai lemia ir koks fonas, kokie įvykiai, kokios politinės aktualijos yra paskutinius keletą mėnesių iki jų. Ekonomistai prognozuoja, kad kainų kilimas turėtų bent jau lėtėti“, – svarstė M. Baltrukevičius.
Ar blogą situacijos vertinimą gyventojai priskiria ir valdžiai?
Analitikas su tuo sutiko.
„Padėtis truputį primena 2008–2012 metų kadenciją, kai Tėvynės sąjunga žmonėms asocijavosi su plonėjančiomis piniginėmis. Dabar infliacijos krizė yra tikrai didelė. Kitas dalykas, žmonės Lietuvoje nėra labai raštingi ekonomine prasme, sunku suvokti, ką, dėl ko kaltinti, kokią Vyriausybė gali turėti įtaką“, – dėstė jis.
Šioje politinės partijos užsakytoje apklausoje dalyvavo 1021 asmuo – 18 metų ir vyresni gyventojai, atrinkti išlaikant proporcijas pagal lytį, amžių ir gyvenamą vietą. Apklausa atlikta interviu būdu, kalbinant respondentus jų namuose. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc. punktų.
