Lietuva ketina pirkti vokiškus „Boxer“ šarvuočiusatnaujinta 13.58

 (456)
Lietuva iš Vokietijos ketina pirkti šarvuočius „Boxer“, ketvirtadienį pranešė kariuomenės atstovas.
© Reuters/Scanpix

„Pasirinkti „Boxer“ šarvuočiai. Siūlysime Valstybės gynimo tarybai pasirašyti sutartį“, - BNS sakė kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovai savo ruožtu pranešė, kad dėl konkrečių kontraktų šalies vadovė nešauks Valstybės gynimo tarybos, kuri pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius gynybos klausimus.

„Ginkluotės ir technikos įsigijimo gairėms Valstybės gynimo taryba jau yra pritarusi balandžio mėnesį. Dėl konkrečių įsigijimo kontraktų Valstybės gynimo taryba šaukiama nebus“, - BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Informacija apie šarvuočių kiekį ir kainą kol kas nepaskelbta. Naujienų portalas lrytas.lt rašo, kad pėstininkų kovos mašinos bus perkamos iš Vokietijos gynybos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“.

Tai būtų jau antras didelis Lietuvos karinis pirkinys iš Vokietijos. Lietuvos krašto apsaugos ministerija gegužę pranešė sutarusi su Vokietija dėl šešiolikos savaeigių haubicų „Pzh2000“ pirkimo.

DELFI primena, kad vasarį Vokietijos pareigūnai aiškino, esą Berlynas pirmenybę teikia savo ginkluotosioms pajėgoms, ir patenkinti Lietuvos vyriausybiniu lygiu pateiktą prašymą nėra galimybių.

Dienraštis „Die Welt“ citavo Vokietijos gynybos ministerijos atstovą, kuris sakė, kad Berlynas sveikina Lietuvos pastangas modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, šiuo metu turinčias apie 300 pasenusių JAV gamybos vikšrinių šarvuotųjų transporterių M113.

Tačiau jis pridūrė: „Nenumatome perduoti Lietuvai šarvuotųjų transporterių, šiuo metu naudojamų bundesvero, arba parduoti mašinų, kurių norima įsigyti per kelerius ateinančius metus.“ Kaip rašo „Die Welt“, Lietuva siekė gauti iš Vokietijos ratinių šarvuotųjų kovos mašinų „Boxer“ pagal tarpvyriausybinį sandorį, kuris leistų išvengti daug laiko reikalaujančių ginklų eksporto procedūrų, jeigu tos mašinos būti perkamos tiesiogiai iš gamintojų – bendrovės „Krauss-Maffei Wegmann“. Leidinio duomenimis, Lietuvos prašomas šarvuočių skaičius buvo „dviženklis“. 

Federalinės vyriausybės sprendimą kritikavo kai kurie politikai iš valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos koalicijos partnerės Socialdemokratų partijos (SPD).

Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą - be planuojamų pėstininkų kovos mašinų bei artilerijos sistemų įsigijimo, Lietuva jau papildomai įsigijo priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečiami poligonai.

Lietuvos kariuomenė gynybinius pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Spręs, ar pradėti apklausą K. Pūkui (3)

Seimo komisija trečiadienį planuoja apsispręsti, ar siūlys pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui.

M. Basčio apkaltos komisija apklaus VSD vadovus

Atnaujinusi darbą Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos komisija trečiadienį ketina išklausyti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio ir kitų pareigūnų paaiškinimus.

Orai: iki šilumos – tik kelios dienos (9)

Antroje savaitės pusėje neramus vėjas kasdien dangumi gins debesis, iš kurių gausiau palis penktadienį.

S. Skvernelis su G. Palucku žada susitikti jau greitu metu (27)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad su išrinktuoju socialdemokratų vadovu gali susitikti dar šią savaitę.

Emigrantai neslepia nuoskaudų: Lietuva dar ateis mūsų paprašyti (296)

„Gal tik kartą esu pagalvojęs, kad būtų gerai, be Lietuvos, turėti ir Norvegijos pilietybę“, – sako trisdešimt metų Norvegijoje gyvenantis filologas ir vertėjas Algimantas Kušlys, apsieinantis su leidimu gyventi ir dirbti šioje šalyje. Jis teigia nejaučiąs jokių nepatogumų ar diskriminacijos, neturėdamas Norvegijos pilietybės. Tačiau ir A. Kušlys, ir kiti LRT.lt kalbinti išeiviai, kurie irgi kol kas išsiverčia tik su Lietuvos pilietybe, mano, kad emigravusiems lietuviams turi būti užtikrinta galimybė turėti dvigubą pilietybę.