„Manau, kad Lenkija turėtų aiškiai parodyti, kad LLRA neatspindi lenkų poreikių, kad jų veiksmai neatitinka Lenkijos interesų. Tiesiog tam, kad viskas būtų aišku. (…) Turėtume – nors tai gal ir nepopuliaru – metams ar dvejiems, kol visa tai nurims, atsisakyti kovos tarptautinėje arenoje dėl lenkų mažumos teisių. Tiesiog tam, kad Rusijos propagandai nepadėtume siekti savo tikslų“, - Lenkijos nacionalinio transliuotojo TVP Info laidoje „Rytų studija“ („Studio Wschód“) sakė Piotras Maciążekas.
„Studio Wschód“ vardija V. Tomaševskio politinius sprendimus: rinkiminė koalicija su Rusų aljansu, politinės komandos pildymas Pirmojo Baltijos kanalo žmonėmis, Georgijaus juostelė atlape ir t. t.
Paklausta, ar taip Lietuvos lenkai netampa „penktąja kolona“, Varšuvos universiteto Politikos mokslų instituto dėstytoja ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkė Renata Mieńkowska-Norkienė teigė tokias grėsmes įžvelgianti.
„Labai gailiuosi, kad šiuo metu nėra alternatyvos V. Tomaševskiui, kas liečia LLRA vadovybę ar tautinę mažumą apskritai. Jis lenkų mažumos interesams neatstovauja tiek, kiek, mano manymu, jie galėtų būti reprezentuojami. Ir jis jau kuri laiką reprezentuoja ir lenkų, ir rusų mažumą – tai yra bent jau kelerius metus trunkantis politinis procesas.
Jis reprezentuoja abi tautybes, žinoma, tai daro poveikį lenkams. Manau, labai tiems, kurie, visų pirma, dar vis labai neigiamai vertina lietuvius. (…) Ta propaganda juos labiau pasiekia, kalbu apie galbūt mažiau išsilavinusius, vyresnius žmones. Manau, jaunimas tam kur kas atsparesnis. Tai matosi. Tačiau dėl alternatyvų trūkumo tas jaunimas greičiausiai eis balsuoti už V. Tomaševskį“, - sakė R. Mieńkowska-Norkienė
Jei Lenkija baiminasi „žalių žmogeliukų“, Lietuva – tikrai ne išimtis
Laidoje daug dėmesio skirta Lietuvoje vykstančioms pratyboms ir pasiruošimui kritiniam scenarijui, jei prieš mūsų šalį būtų pradėtas hibridinis karas.
„Turime būti pasirengę atremti visų rūšių išpuolius ar provokacijas“, - sakė Lietuvos kariuomenės atstovas, pulkininkas Saulius Guzevičius.
„Manome, kad Rusija gali, tam tikra prasme, manipuliuoti mūsų šalies tautinėmis bendrijomis“, - pridūrė jis.
P. Maciążekas, paklaustas, ar Lietuva neperdeda kalbėdama apie galimas grėsmes iš Rytų, priminė, kad Lenkijos pareigūnai taip pat neatmeta galimybės, kad prieš jų šalš gali būti pradėti hibridinio karo veiksmai.
„Turime suvokti, kad geopolitinė situacija yra sudėtinga. O atsarga gėdos nedaro. Juo labiau, kad prieš vieną iš Baltijos šalių pastaraisiais metais jau buvo vykdomas puolimas. Juk 2007 m. prieš Estiją įvykdyta beprecedentė kibernetinė ataka. O hibridinis karas – tai ne tik „žali žmogeliukai“. Jis gali būti vykdomas įvairiomis formomis“, - kalbėjo gynybos ekspertas.
Taikiniai gali būti ir energetikoje
P. Maciążekas primena, jog išpuoliai gali būti nukreipti ne tik į šalies gynybinius pajėgumus ar potencialiai paveikiamas visuomenės grupes.
„Amerikiečių šaltinių duomenimis, 2008 m., Rusijos-Gruzijos karo metu, susprogdintas kertinis, Rusiją apeinantis naftotiekis, kliudęs jos interesams. Tai padarė rusai. Neatmetu, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje atsiras maži daliniai, kurie sieks paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą“, - teigė jis.
Varšuvos universiteto Politikos mokslų instituto dėstytoja ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkė R. Mieńkowska-Norkienė pastebi, kad Rusijos televizijos retransliuoja Kremliaus propagandą ir taip paveikia ne tik Lietuvos rusus, bet ir lenkų bendruomenę.
„Deja, manau, visuomenė tam gana neatspari. Ne tik rusai, taip. Manau, tai taip pat liečia dalį lietuvių, nors tai kur kas mažesnė dalis nei rusakalbiai žmonės. (…) Lenkus tai liečia mažiau (nei Lietuvos rusus – DELFI), bet tikrai labiau nei lietuvius. Tai neabejotina“, - kalbėjo R. Mieńkowska-Norkienė.
P. Maciążekas priduria, kad informacinį karą Lietuvoje pralaimi ir Lenkija. Mat Lietuvos lenkams Varšuva gali pasiūlyti vienintelę informacinę alternatyvą – kanalą TV Polonia, kuris toli gražu neprilygsta Rusijos kanalams tiek finansais, tiek informacijos kiekiu.