Anot LAT, teisė į taikių susirinkimų laisvę buvo apribota neproporcingai, o argumentai neišduoti leidimo - nepagrįsti.
Prieš dvejus metus sostinės valdžia davė leidimą kovo 11-ąją Gedimino prospektu žygiuoti nacionalistinei organizacijai Lietuvių tautiniam centrui (LTC), bet tą pačią dieną neleista tuo pačiu prospektu rengti eitynių Žmogaus teisių stebėjimo institutui ir Lygių galimybių plėtros centrui.
Pasak sostinės savivaldybės atstovų, policijos pareigūnai dėl kitų tuo metu sostinėje suplanuotų renginių neturėjo pakankamai pajėgų užtikrinti viešąją tvarką šios akcijos metu.
Vadovaudamasis Lietuvos Konstitucija bei tarptautiniais dokumentais, LAT pabrėžė, kad "grėsmės demokratinėms visuomenės vertybėms realumo aspektas turi būti pagrįstas priimtinu svarbių faktų vertinimu".
Anot LAT, nacionalinių institucijų sprendimai turi būti paremti ne prielaidomis, bet motyvuotomis faktinėmis išvadomis, o "grėsmė turi būti tokia didelė, kad reikalautų pritaikyti tokią drastišką priemonę kaip renginio draudimas".
Bylą nagrinėjusi teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pabrėžė, kad šioje byloje įrodinėjimo, jog renginys kels grėsmę, našta tenka ribojančiam subjektui - Vilniaus miesto savivaldybei.
Tačiau byloje kilo abejonių dėl grėsmės faktinio pagrindimo pakankamumo. Anot teismo, savivaldybė nesugebėjo įtikinamai įrodyti grėsmės, lemiančios būtinybę atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl renginio egzistavimo.
"Buvo motyvas (neduoti leidimo - BNS), kad policijos pajėgų pritrūko - jie esą gavo operatyvinės informacijos, kad bus riaušės, ir kad neturi pakankamai viešosios policijos pajėgų. Bet teismas nustatė, kad nebuvo pateikta normali operatyvinė medžiaga, kad būtų iš tikrųjų ta grėsmė įrodyta", - BNS pirmadienį sakė LAT atstovė Živilė Jokimaitė-Dolgich.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.