Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Alvydo Valiukevičiaus, atsižvelgus į Z.Duboso amžių, sveikatos būklę, kitas aplinkybes, siūlyta jam skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą Baudžiamajame kodekse už okupuotos valstybės civilių trėmimą.
Už šį nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatomas laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų.
"Tačiau Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis ir Apeliacinio teismo nutartis buvo pagrįstos ir teisėtos", - sakė A.Valiukevičius.
Gegužės pabaigoje Apeliacinis teismas 80 metų Z.Dubosui skyrė laisvės apribojimą dvejiems metams.
Pagal šį nuosprendį Prienų rajono gyventojas yra įpareigotas nuo 22 iki 6 val. būti namuose, be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos, nesilankyti kavinėse, restoranuose, pasilinksminimo vietose bei du kartus per mėnesį atsiskaityti bausmės vykdymą prižiūrinčiai institucijai.
Praėjusių metų birželį Apeliacinis teismas buvusiam milicininkui už dalyvavimą 1949 metais ištremiant moterį buvo skyręs laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Tačiau šis verdiktas buvo apskųstas Aukščiausiajam Teismui, o šis bylą grąžino į Apeliacinį teismą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija gegužės pabaigoje paskelbė, kad Z.Dubosas negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje, nes turi visiškai neįgalią žmoną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Teismas pabrėžė, kad vyras atliko tik antraeilį vaidmenį vykdant trėmimus į Sibirą.
Bylos duomenimis, 1949 metais, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, Kaišiadorių apskrities vidaus reikalų Rumšiškių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotiniu, Z.Dubosas kartu su kitais milicijos darbuotojais dalyvavo sulaikant 26 metų moterį, kuri vėliau išvežta į Sibirą. Tremtyje ji praleido 10 metų.
Jauna moteris gyveno tuometinėje Rumšiškių apylinkėje, Grabučiškių kaime. Jos mama ir brolis jau buvo ištremti, gimtinėje ji buvo likusi su tėvu.
1949 metų kovo pabaigoje ginkluoti pareigūnai naktį apsupo sodybą ir nušovė jos šeimininką. Po to, kai tėvas buvo nušautas, dukra buvo sulaikyta milicininkų ir pasmerkta tremčiai.
Z.Dubosas teisme kaltas prisipažino ir atsiprašė nukentėjusiųjų.
Kaišiadorių rajono gyventoja išgyveno tremtį ir grįžo į Lietuvą. Ji davė parodymus trėmimo bylą tyrusiems teisėsaugos pareigūnams.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir hitlerinė Vokietija pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą - juo Lietuva atiteko Maskvai, vėliau buvo okupuota, o daugelis šviesiausių Lietuvos žmonių buvo ištremti į Sibirą ar priverstinai pasitraukė iš Lietuvos.
1940-1941 metais ir 1944-1953 metais sovietinių okupantų vykdytų trėmimų metu į Sibirą ir kitas atšiaurias Sovietų Sąjungos vietas iš Lietuvos buvo ištremta mažiausiai 29923 šeimų, nemažai žmonių mirė nuo nežmoniškų gyvenimo sąlygų.