„Pagrindinis užsienio politikos tikslas ir toliau išlieka nuoseklus Lietuvos politinių ir ekonominių interesų gynimas ir šiandien turime situaciją, kai Lietuvos balsas pasaulyje yra girdimas, Lietuva yra gerbiama ir vertinama, šį pasitikėjimą turime išnaudoti ir toliau Lietuvos ir jos žmonių saugumui bei ekonominei gerovei užtikrinti“, - po susitikimo sakė prezidentės patarėjas Laurynas Jonavičius.
Patarėjas pabrėžė, kad vienas pagrindinių Lietuvos uždavinių – karinio saugumo stiprinimas ir šalies pajėgumų didinimas. Jo teigimu, rugsėjį vyksiančiame NATO sąjungininkų viršūnių susitikime Velse Lietuva tikisi užsitikrinti ilgalaikes saugumo priemones Baltijos šalims.
Kiti prioritetai – energetinio savarankiškumo užsitikrinimas, informacinio saugumo didinimas, ekonominės diplomatijos stiprinimas, verslo ir investicijų skatinimas.
„Praktika rodo, kad susiduriame su problemomis, kai reikia eksportuoti Lietuvos prekes ir produktus į kaimynines šalis, todėl turime ieškoti ir stiprinti bendradarbiavimą su naujomis, patikimomis, stabiliomis ir nuspėjamomis rinkomis pasaulyje“, - sakė L. Jonavičius.
Paskutinis traukinys, paskutinis vagonas
Pats L. Linkevičius sutiko su išvardintais prioritetais, tačiau išvardijo ir pagrindinius poreikius. Jo teigimu, norėdama būti aktyvesnė Lietuva turės didinti savo diplomatinius pajėgumus, todėl jau kitais metais bus prašoma didinti finansavimą Užsienio reikalų ministerijai. Tiesa, konkrečių sumų, kiek bus prašoma didinti biudžetą, ministras neatskleidė.
Kalbėdamas apie ekonominę diplomatiją ir naujų rinkų paiešką L. Linkevičius minėjo Persų įlankos šalis ir Aziją.
„Daug yra šalių. Mes tiesiog turime tradicines kryptis, bet matome, kad turime problemų. Tai tiesiog reikia iš to padaryti išvadas ir diversifikuoti, kaip kad energetikos rinkoje“, - sakė ministras.
„Jei mes turėsime finansinių galimybių plėtoti tarnybą, tai, be abejo, stengsimės atstatyti tą potencialą, kuris buvo ministerijoje prieš krizę. Tarkime, turėjome 18 ekonomikos patarėjų, o dabar turime 4. Bandysime atstatyti bent jų dalį“, - pridūrė L. Linkevičius.
Ministras taip pat priminė Lietuvos derybas dėl stojimo į Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją (EPBO). Tai gali padėti Lietuvai pagerinti investicinį klimatą ir lengviau skolintis tarptautinėse rinkose.
„Šitas traukinys ant tvirtų bėgių. Kas pamenate, mes sunkiai spėjome į paskutinio traukinio paskutinį vagoną, buvo labai sunku, reikėjo labai daug dirbti, kad patektume į šio elitinio klubo kandidatų ir svarstytinų būsimų narių sąrašą. Bet dabar galiu teigti, beveik tvirtai, kad 2015 m. pradėsime stojimo derybas“, - sakė L. Linkevičius.
Ekonominį Lietuvos patrauklumą, anot ministro, turėtų didinti ir euro įvedimas.
Pasakė nuomonę apie vaikų teisių apsaugą Norvegijoje
L. Linkevičius taip pat atsiliepė į tėvų protestą dėl vaikų teisių apsaugos Norvegijoje. Kaip žinoma, penktadienį Vilniuje prie Norvegijos ambasados šeimos rinkosi į protesto akciją, siekdamos atkreipti dėmesį į vis labiau augančią Norvegijos socialinių tarnybų savivalę neva be pagrindo atiminėjant vaikus iš šioje Skandinavijos šalyje gyvenančių lietuvių šeimų.
Ministras sako, kad Lietuvos diplomatai stengiasi padėti lietuvių šeimoms, kurios susiduria su Norvegijos socialinėmis tarnybomis, tačiau tik tokiu atveju, jeigu šeimos kreipiasi pagalbos. Vis tik diplomatai negali tiesiogiai kištis į Norvegijos vidaus institucijų reikalus.
„Aš pats turėjau progą kalbėti apie tai su buvusiu mano kolega, Norvegijos užsienio reikalų ministru. Būdavo tokių atvejų ir praeityje. Manau, kad mes įsigiliname į atvejus. Jeigu gerai pamenu, per 2013 m. ir 2014 m. Norvegijoje buvo 8 tokio pobūdžio atvejai. Beje, 4 kartus iš tų 8 vaikus grąžino išsiaiškinę situaciją ir patikrinę faktus“, - pasakojo L. Linkevičius.
Tačiau ministras perspėja, kad vaikus auginantys tėvai turi suvokti, kad tai, kas įprasta Lietuvoje, nebūtinai bus toleruojama Norvegijoje.
„Neminint konkrečiai pasakysiu, kad yra tokių patirčių, jog žmonės vienaip gyvena Lietuvoje ir bando lygiai taip pat gyventi nuvažiavę svetur. Kartais jie nustemba, kad taip neįmanoma. Tikrai daugeliu atveju tie dalykai, kurie vyksta, yra pagrįsti. Jeigu yra pretenzijos, tai tam yra tam tikri būdai: teisminis nagrinėjimas, mes bandome padėti surasti teisininkus, advokatus. Mes tikrai nepaliekame likimo valiai, kurie kreipiasi“, - sakė L. Linkevičius.
„Noriu visiems palinkėti, kad vykdami į užsienį dirbti ar net ir atostogauti, labai atidžiai elgtųsi, gerbtų tos šalies įstatymus. Viskas, kas susiję su vaiko teisių apsauga, jeigu pas mus atrodo kaip lengvabūdiškas elgesys, tai ten taip neatrodo. Galima tikrai kartais netekti vaiko, jei su juo bus brutualiai elgiamasi viešoje vietoje, bus girtaujama jo akivaizdoje ar bus paliktas vienas be priežiūros. Tai tiesiog bus paimtas tarnybų ir labai reiks ilgai aiškinti, kad tai nėra pasikartojanti praktika“, - pridūrė ministras.