Pasak jos, Konstitucija įpareigoja šalies vadovus spręsti gynybos klausimus, ir šiuo atveju negalima atsakomybės permesti piliečiams.
„Vertinu blogai (idėją dėl referendumo), nes Konstitucijoj yra pasakyta, kad valstybės vadovai turi imtis visų būtiniausių priemonių, kad būtų išvengta situacijos, kada kyla grėsmė valstybei ir valstybingumui. Todėl Seimo nariai turi prisiimti asmeninę atsakomybę, jie padėjo ranką ant Konstitucijos ir prisiekė, jie tą priesaiką turi vykdyti. Kaip jie balsuos, kitas klausimas, bet jie turi priimti sprendimą, juos įpareigoja Konstitucija, ir nereikia vengiant atsakomybės visus tuos klausimus perkelti ant tautos. Tauta suteikė mandatą ir jie turi tinkamai atstovauti valstybei“, - penktadienį žurnalistams Seime sakė L.Graužinienė.
Mintį, jog dėl šauktinių grąžinimo reikėtų atsiklausti tautos, LRT televizijos laidoje išsakė „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis. „Apskritai mūsų partija mano, kad tokiais svarbiais klausimais visgi reikėtų atsiklausti tautos“, - laidoje „Dėmesio centre“diskutuojant apie šauktinių grąžinimo būtinybę ketvirtadienį sakė K.Komskis.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje Valstybės gynimo taryba pasiūlė šaukimą grąžinti penkeriems metams. Tam jau pritarė Vyriausybė, bet galutinį sprendimą priims Seimas. Įstatymo pakeitimą siūloma Seime svarstyti skubos tvarka pavasario sesijos metu.
Valstybės ir kariuomenės vadovai teigia, kad šauktiniai būtini, siekiant užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą. Į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3-3,5 tūkst. 19-26 metų jaunuolių.
Šauktinių buvo atsisakyta 2008 metais.