„Reikia svarstyti tai, kad situacija gali vystytis labai dramatiškai, paliečiant ir Lietuvą. Reikia svarstyti branduolinių grėsmių klausimus ir tai, kad Rusijos karinė ekspansija gali plėstis ir į kitas šalis“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Kubilius.
„Lietuva turi ne tik laukti, kaip sureaguos NATO, kaip sureaguos ES, Lietuva pati turi, kaip NATO narė, imtis atitinkamų iniciatyvų“, – pridūrė jis.
A. Kubilius akcentuoja, kad Rusijai įvedamos sankcijos jau gali nepadėti, todėl reikia imtis griežtesnių veiksmų.
„Tai yra tokio masto pavojus, su kuriuo pasaulis dar nėra susidūręs. Galvoti, kad galima kažkaip toliau racionaliai galvoti, kaip reaguos į sankcijas ar kitus dalykus, manau, kad yra gana neproduktyvus reikalas“, – pridūrė jis.
Visgi, A. Kubiliaus nuomone, ketvirtadienio rytą priimtas Rusijos sprendimas įsiveržti į Ukrainą gali reikšti ir autoritarinės Rusijos valdžios pabaigą.
„Nepaisant visos katastrofos ir dramos šio ryto, aš manau, kad pabaiga bus tokia, kad Kremliuje nebeliks Putino režimo. Kaip tai įvyks, kokiu būdu, man sunku dabar prognozuoti, bet tai yra pabaiga tos postimperinės, autoritarinės Rusijos. Deja, ji gali būti kruvina, deja, ji gali būti tragiška ne tik rusams, bet šitokios valdžios Rusijoje nebeliks“, – kalbėjo A. Kubilius.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų.
V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.
