Šįmet Kovo 11-ąją Vilniuje pirmą kartą suplevėsavo sostinės vėliavos. Tai padaryta mero Artūro Zuoko pavedimu.
Mieste kabėjo dviejų rūšių vėliavėlės. Gedimino prospektas ir Rotušės aikštė buvo papuošti 122 vėliavomis su Vilniaus miesto herbu. Dar 370 mažesnių tamsiai raudonų vėliavėlių be herbo iškabintos Konstitucijos prospekte ir Vrublevskio gatvėje.
„Per šventes kabinti Vilniaus vėliavas, matyt, taps tradicija. Miestas jomis vėl pasipuoš Mindaugo karūnavimo dieną“, – DELFI sakė savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.
Vyčio Kryžiaus vėliava keliama tik Kaune
Nepriklausomybės dieną Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus esančio nežinomo kario kapo pakelta vyšninės spalvos vėliava su dviem juodomis juostomis. Ši žmonių akims neįprasta vėliava – Vyčio Kryžiaus vėliava, pagal seną tradiciją keliama tik Kaune.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas DELFI pasakojo, kad
vėliavos spalvos simbolizuoja už nepriklausomybę kovojusių žmonių išlietą kraują ir mirtis, karių ištvermingumą, narsumą, didvyriškumą.
Vasario 16-ąją Kaune kelti Vyčio Kryžiaus vėliavą pradėta 1923 m. birželį generolo Vlado Nagevičiaus iniciatyva. Nuo tada iki 1940 m. sovietinės okupacijos vėliava būdavo pakeliama ir tą pačią dieną nuleidžiama prie senojo, vėliau prie naujojo karo muziejaus pastato.
1991 m. ši tradicija atkurta. Dabar vėliava kyla Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, lapkričio 23- ią, Liepos 6-ąją. Vėliava pakeliama vidurdienį ir nuleidžiama vakarop. Ritualas skirtas nežinomam kareiviui pagerbti. Teisę kelti Vyčio kryžiaus vėliavą turi tik Vyčio kryžiaus kavalieriai. Šį apdovanojimą gali gauti tik kariai.
