Kova su smurtu artimoje aplinkoje kvepia absurdu

 (24)
Praėjus trejiems metams po Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo, statistika rodo, kad vienas iš dešimties užregistruotų nusikaltimų – smurtavimas artimoje aplinkoje.
© Shutterstock nuotr.

Nors įstatymas atnešė naudos, ekspertai pastebi, kad jame vis dar yra spragų. Jos ypač išryškėja, kai byla pasiekia teismą.

„Labai dažnai smurtautojui skiriamas namų areštas. Tai neapsaugo nukentėjusiojo. Tai dar labiau didina riziką ir grėsmes nukentėjusiajam, nes smurtautojas grįžta į tą pačią namų aplinką ir dar jam negalima iš tos aplinkos pajudėti. Sprendimai tikrai neadekvatūs. Apie tai reikėtų daugiau kalbėti“, – įsitikinusi Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė–Sotirovič.

Per 11 mėnesių – 25 tūkst. pranešimų

Anot Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko Sauliaus Gago, smurto artimoje šeimoje statistika iš tiesų yra įspūdinga. Pirmaisiais įstatymo įsigaliojimo metais – 2012-aisiais – policija gavo 18 tūkst. pranešimų, 2013 m. pranešimų skaičius ūgtelėjo iki 21,6 tūkst., o per šių metų 11 mėnesių policija jau sulaukė 25 tūkst. pranešimų.

S. Gago teigimu, tokie skaičiai įrodo ne tik problemos aktualumą, bet ir priimto įstatymo reikalingumą. Nepaisant to, pašnekovas vis dar pastebi žmonių, skeptiškai ar netgi neigiamai vertinančių Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo veikimą.

„Norėčiau pasakyti, kad tie skeptikai, kurie kritikuoja įstatymą, turėtų teikti racionalius siūlymus, kad būtų užtikrintas geresnis įstatymo įgyvendinimas. Mes, policijos pareigūnai, manome, kad šis įstatymas buvo reikalingas. Nusikaltimai, kurie registruojami, sudaro beveik 10 proc. visų nusikaltimų“, – sako S. Gagas.

Jis aiškina, kad seniau pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, turėdavo smurto aukos klausti, ar ši nori pareikšti kaltinimus ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti smurtautoją. Dabar pareigūnams užtenka patiems pamatyti smurto artimoje aplinkoje požymius. Tuomet iš karto yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, net jei auka bando įtikinti, kad su smurtautoju susitaikys. Jei aukos – nepilnamečiai, apie smurtą informuojama ir Valstybinė vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Neadekvačios bausmės: smurtautojas įkalinamas toje pačioje aplinkoje

V. Pilinkaitė–Sotirovič įsitikinusi, kad įstatymo priėmimas buvo labai progresyvus žingsnis į priekį. Anot jos, įvairios organizacijos iki įstatymo priėmimo bene 20 metų bandė kovoti, kad smurtas šeimoje būtų pripažintas valstybės reikalu, o ne problema, sprendžiama už uždarų durų.

Vilana Pilinkaitė-Sotirovič
Vilana Pilinkaitė-Sotirovič
© DELFI / Valdas Kopūstas

Ekspertės teigimu, iki tol taikytas būdas, kad auka smurtautoją turi apkaltinti pati, buvo neveiksmingas, bet ir dabartinė sistema turi spragų. Pasak V. Pilinkaitės–Sotirovič, daugelis kreipia dėmesį tik į tai, kaip operatyviai į smurto artimoje aplinkoje iškvietimą reaguoja policijos pareigūnai, bet beveik nesidomima, kaip bylos sprendžiamos teisme.

Pašnekovė mano, kad pareigūnai į pranešimus reaguoja gana greitai, bet bylos, patekusios į teismą, yra sprendžiamos neefektyviai: kai kurios taikomos bausmės yra neadekvačios, nėra suteikiamos reikalingos saugumo priemonės nukentėjusiajam.

„Labai dažnai smurtautojui skiriamas namų areštas. Tai neapsaugo nukentėjusiojo. Tai dar labiau didina riziką ir grėsmes nukentėjusiajam, nes smurtautojas grįžta į tą pačią namų aplinką ir dar jam negalima iš tos aplinkos pajudėti. Sprendimai tikrai neadekvatūs. Apie tai reikėtų daugiau kalbėti“, – įsitikinusi ekspertė.

Ji prideda, kad daug naudos teikia socialiniai darbuotojai, po smurto atvejų bendraujantys su aukomis. Jie geba teisminius procesus pateikti ne teismine, o paprasta ir žmogui lengvai suprantama kalba. Be to, V. Pilinkaitės–Sotirovič teigimu, užsienio šalių patirtis rodo, kad po bendravimo su socialiniais darbuotojais daugeliui aukų būna daug lengviau grįžti į įprastą gyvenimą ir atsiriboti nuo praeityje patirto smurto.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Dėl kodekso bus tikrinamos įmonės, darbuotojai skatinami skųsti nusižengusius darbdavius (28)

Nuo šeštadienio įsigaliojantis Darbo kodeksas numato daug naujovių, dėl kurių daliai darbuotojų turėtų būti padidintos algos. Kas ir kaip užtikrins, kad būtų laikomasi jiems naudingų normų?

STT pradėjo tyrimą dėl A. Skardžiaus (2)

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius gauna pajamų, nuomojant žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti, verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime, rašoma STT pranešime.

Respublikonų partija susijungė su Tautininkų sąjunga (4)

Susijungė dvi neparlamentinės partijos – Respublikonų partija ir Tautininkų sąjunga.

Generalinis prokuroras prašo panaikinti K. Pūko neliečiamybę dėl seksualinio priekabiavimo (56)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį paprašė Seimo leisti patraukti parlamentarą Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo, pranešė prokuratūra.

G. Paluckas ragina G. Kirkilą nenusiminti dėl EP (16)

Parlamentaras Gediminas Kirkilas sako jau nebesirūpinantis išvykimu į Europos Parlamentą, mat iš europarlamentaro Zigmanto Balčyčio nebesulaukia jokių žinių. Tuo metu Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas LRT.lt patikino, kad Z. Balčytis palieka EP. „Z. Balčytis uždaro savo biurą ir kraustosi iš EP“, – patvirtino G. Paluckas.