Kaip DELFI jau rašė, diskutuodami dėl savo ideologinės tapatybės konservatoriai buvo paruošę preliminarų dokumentą, prie kurio ranką pridėjo premjeras A. Kubilius.
Savo ruožtu ministrui pirmininkui oponuojantis politikų sparnas, tarp kurių yra Seimo narė Aurelija Stancikienė bei kiti parlamentarai, parengė savo projektą, kuriame, be kitų idėjų, siūloma išsaugoti per šimtmečius susiformavusias lietuviško charakterio savybes: Vyčio narsą, lyrišką Rūpintojėlio ramumą bei žemdirbišką išmintį.
Tačiau kompromisiniame dokumente neliko nei Vyčio, nei Rūpintojėlio, nei žemdirbiškos išminties, nors dalis radikalaus partijos sparno idėjų vis tik prigijo.
A.Kubilius siūlo optimizmą ir modernybę, jo oponentai – konservatyvumą
A. Kubiliaus ir keleto jo kolegų paruoštame dokumente, kuris skirtas aptarti partijos tapatybę ir šalies tikslus, daugiausia kalbama apie skaudžius ir sunkiai priimtus sprendimus mažinant biudžeto deficitą ir švelninant pasaulinės ekonominės krizės padarinius Lietuvai, taip pat apie tai, kaip Lietuvai tapti modernia, dinamiška, globaliame pasaulyje konkuruoti gebančia valstybe.
Pagrindiniu kliuviniu tokiai optimistiškai svajonei laikomas lietuvių mentalitetas: optimizmo ir ambicijos stoka, negebėjimas į ateitį žvelgti su tikėjimu ir pasitikėjimu.
„Su šia negalia, kuri trukdo mūsų valstybės augimui ir ateities perspektyvoms, turime susigrumti čia ir dabar, šiandienos Lietuvoje. Todėl negalima neįsiklausyti į jau garbaus amžiaus sulaukusio Izraelio prezidento Shimono Pereso išmintį: „Optimistai ir pesimistai miršta taip pat. Jie tik gyvena skirtingai. Aš renkuosi būdą gyventi kaip optimistas“, - rašoma dokumente.
Tuo tarpu premjero oponentų nuomone, „valstybei būtų pražūtinga užsidegti liberalams būdinga „novatoriškumo dvasia“ ir utopija, kad Lietuva, kaip valstybė, ir lietuviai, kaip tauta, nuo emigracijos ir globalizacijos bangų išsigelbės vien kurdami „modernios šalies“ ar „naujos tautinės ambicijos“ modelius, ką pastaruoju metu kaip vienintelę panacėją perša Vyriausybės vadovas ir TS-LKD pirmininkas“.
Vietoje to, alternatyvaus dokumento autoriai siūlė remtis XIX a. britų premjero Benjamino Disraelio nuostata, kad tautos turi savo charakterius. Lietuvių tautos charakterį, pasak dokumento, geriausiai apibrėžia Vytis, Rūpintojėlis ir žemdirbiška išmintis.
„Mūsų, kaip konservatyvios partijos, svarbiausias tikslas yra išsaugoti per šimtmečius susiformavusio konservatyvaus lietuviško charakterio svarbiausias – Vyčio ir Rūpintojėlio savybes. Charakterio, kuris anot Antano Maceinos, vengia kraštutinumų ir bevaisių eksperimentų, kuriame praktinė išmintis balansuoja su jausmine galia, Vyčio narsumas su Rūpintojėlio lyrišku ramumu ir žemdirbiška išmintimi“, - rašoma A. Stancikienės paruoštame tekste.
A. Kubiliui oponuojantis sparnas taip pat išsakė priešiškumą siekiams reformuot asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose, žmogaus teisių ir pareigų atotrūkiui moderniame pasaulyje ir asmens seksualinės raiškos iškėlimui prieš tradicinę šeimą ir krikščioniškas vertybes.
Sutiko stipriau muštis į krūtinę
Bendras dokumentas dėl partijos tapatybės buvo parengtas pagal pirminį A. Kubiliaus ir jo kolegų pavyzdį, tačiau jame atsirado radikaliau bei konservatyviau nusiteikusių partiečių siūlymų. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo patvirtintame dokumente radosi apgailestavimų, kad nyksta tradicinės bendruomenės sąvokos prasmė, silpsta šeima, stiprėja individualizmas, todėl esą būtina įtvirtinti vertybių hierarchija grįstą visuomenės tvarką.
Prezidiumo patvirtintame tekste, be kita ko, kur kas stipriau nei A. Kubiliaus siūlytame variante mušamasi į krūtinę už ministrų kabineto laikyseną, kuri esą buvo ne visuomet adekvati ir teisinga: „Juntame poreikį atsiprašyti ištvermingų, supratingų Lietuvos piliečių, jei krizės metu koalicinės Vyriausybės laikysena ne visuomet buvo adekvati tuomet, kai būtų derėję jautriau aiškinti taupymo priemonių būtinumą, o ir ne visuomet galbūt pavyko šią naštą padalyti teisingiausiu būdu“, - sakoma dokumente.
Konservatoriai tai pat dėkoja Lietuvos gyventojams, kad šie, skirtingai nei išlepę Vakarų Europos valstybių piliečiai, buvo kantresni ir ištvermingesni.
„Dėkojame jiems už tai, kad pasirodė žymiai kantresni ir ištvermingesni nei labiau išlepę turtingesnių Europos valstybių gyventojai. Lietuviai dar kartą įrodė esantys darbštūs, gabūs, išmintingi ir drąsūs, ir jei ne sovietinė okupacija, šiandien Lietuva gyventų panašiai kaip bet kuri pasiturinti senosios Europos valstybė. Taigi mes esame stiprūs kaip visuomenė, ir turime savo stiprybe patikėti“, - tokia nuostata taip pat buvo perkelta iš alternatyvaus į patvirtintąjį dokumentą.
Demokratija partijai, parlamentinė demokratija – Lietuvai
Naujame iš dviejų į vieną sulydytame dokumente, be kita ko, kalbama apie tai, jog konservatoriai turėtų aktyviau plėtoti vidinę demokratiją. Nors A. Kubiliaus oponentai šį teiginį išplėtojo kur kas labiau ir tiesiogiai pareiškė, esą TS-LKD tapo centralizuota partija, kurioje sprendimus priima tik A. Kubilius ir jo patikėtiniai, tačiau prezidiumo patvirtintame variante tiesiog sakoma, jog TS-LKD šiuo metu turi du tikslus – išryškinti savo tapatybę bei plėtoti vidinę demokratiją.
Apie demokratiją konservatoriai kalba ir minėdami Lietuvos situaciją. Pasak politikų, šiuo metu Lietuvai reikia grąžinti parlamentinę demokratiją, kurios esmė – parlamentinė kontrolė.
Konservatoriai taip pat pripažįsta pernelyg atsiriboję nuo atsakomybės tose srityse, kurias kuruoja kitų koalicijos partijų ministrai.
„Turime pripažinti, kad kartais pernelyg atsiribodavome nuo atsakomybės už sritis, perduotas kitų partijų kontroliuojamų ministerijų žinion. Prisiėmę bendrąją atsakomybę už valstybės ateities kūrimą, turime būti atviresni bei konkretesni kontroliuodami ir vertindami paskirų ministrų darbą“, - rašoma tekste.
Galutiniame dokumente, be kita ko, atsirado intarpas, kuriuo piktinamasi pernelyg dideliu gyvenimo „ekonomizavimu“. Ši nuostata yra perimta iš A. Kubiliaus oponentų ir ja iš esmės kritikuojama premjero ir partijos lyderio pozicija, kad Lietuva turi ar net privalo tapti dinamiška, konkurencinga valstybe.
„Perdėtas gyvenimo „ekonomizavimas“ visose srityse, gal ir suprantamas krizės metais, neretai skatina pamiršti tai, kuo buvome stiprūs net sunkiais okupacijos metais: dvasines, tautines vertybes, kultūrą ir tradicijas“, - rašoma prezidiumo patvirtintame dokumente.
„Mes galim ir nebūti pirmaujantys, ir vis tiek būti Lietuva, kaip kad išlikome Lietuva būdami pavergti bei pažeisti. Todėl mūsų kvietimas į ambicingą dinamizmą ir pergalę jokiu būdu nereiškia galimai išvirkščio, kapituliuojančio požiūrio: jeigu nepirmauju, nepasisekė – išvykstu. Meilė Tėvynei turi būti pirmesnė, mylėdami stengiamės daryti ją geresnę, atmindami Gilberto Keitho Chestertono žodžius, kad „žmonės mylėjo Romą ne todėl, kad ji buvo didi. Roma tapo didi, todėl kad ją mylėjo žmonės”, - rašoma tekste.