Nakvynės namai – benamių prieglauda. Už mažiau nei 20 eurų per mėnesį jie gauna lovą, o maistu pasirūpina patys, nors kai kurių drabužių ir produktų gauna iš labdaros. Gyventi jie čia gali pusmetį, bet nuolatiniai klientai tą pusmetį nakvynės namuose vis prasitęsia. Ir taip daug metų. O grįžę iš emigracijos elgiasi visai kitaip.
„Ne, nesitikėjau, aišku, visko būna gyvenime, būna ir pasimetimo. Bet su kiekvienu momentu, kai nepasiduodi, kilsteli aukštyn, kai nesėdi rankas sudėjęs“, – taip LNK žinioms kalbėjo devyniolikmetis, užaugęs vaikų namuose ir laimės neradęs statybose Islandijoje.
Vaikinas nakvynės namuose gyvena mėnesį, bet jau spėjo gauti darbo pasiūlymą. Taigi planuoja neužsibūti, gal ir dar kartą išbandyti laimę užsienyje.
Anot nakvynės namų, grįžtantys emigrantai pastogės pradėjo prašyti nuo praėjusių metų.
Socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė pasakojo, kad nakvynės namuose gyvenančių emigrantų skaičiai auga.
„Matome, kad per metus laiko ši tendencija auga. Jei buvo pavieniai atvejai, šiai dienai turime 4 tokius atvejus“, – kalbėjo L. Kazokienė.
65–erių kaunietis Lionginas Panevėžyje atsidūrė iš Anglijos, ten jis išbuvo 6 metus, ir, kaip pats sako, darbdavio buvo apgautas.
„Labdarą rinko iš žmonių, o paskui veždavo į Lietuvą, Lenkiją. Pinigų nemokėjo ir viskas, buvom sutarę, kad bus 40 svarų į dieną, mokėjo po 20–30 svarų į savaitę“, – skaudžia patirtimi dalijosi vyras.
Vyras tikina, kad užsienyje ir neužsidirbo, ir buvo išmestas iš būsto, kurį darbdavys jam suteikė.
„Tie visi mano darbdaviai patys pabėgo, paliko vieną, be pinigų, be nieko. Po dviejų savaičių atėjo buto šeimininkai ir sakė – arba apsimokėk, arba laukan. Tai rugsėjo mėnesį į lauką išvijo, iki sausio mėnesio Anglijoje lauke gyvenau“, – sakė Lionginas.
Pašnekovo žodžiais, bilietą namo parūpino ambasada, Panevėžyje atsidūrė, nes Kaune nebuvo vietos. Užsibūti čia irgi nenorėtų, šiuo metų rūpinasi dėl pensijos.
Socialinių paslaugų centro direktorė L. Kazokienė tikino, kad emigrantai tikrai neišbūna viso jiems leidžiamo laiko gyventi nakvynės namuose – 6 mėnesių.
„Jie to laiko tikrai neišbūna, porą mėnesių, iki kol susiranda darbą. Mūsų darbuotojai tarpininkauja, kad jų vėl neapgautų, būsto klausimais.“
Po nenusisekusios emigracijos vienus nakvynės gyventojus keičia kiti. Administracija svarsto, ar nereikėtų jiems suteikti psichologo pagalbos. Kol kas grįžusius emigrantus ar panašaus likimo žmones mėgina kartu nors kambariuose apgyvendinti, nors tai ne visada pavyksta, nes nakvynės namai – pilni.