Parlamentaras viliasi, kad artimiausiu metu šiuo Baltijos valstybių ir Lenkijos sprendimu paseks Suomija, o vėliau ir visa Europos Sąjunga.
„Viskas kol kas sklandu, kalbama, kad dviem trečdaliais kol kas sumažėjimas (srauto – ELTA) yra. Prielaidos tam, kad mes priimtume šį sprendimą, visos buvo. Gaila, kad kol kas Europos Sąjunga nesutaria vieningai“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
Visgi Seimo narys viliasi, kad šis regioninis Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimas paskatins analogiškų veiksmų imtis ir Suomiją, o vėliau ir visą Europos Sąjungą.
„Vienintelis žemyninis kelias liko tik per Suomiją. Tai dabar klausimas – Suomijos. Tikrai palinkėkime jiems stiprybės. Aš dalinai suprantu, kodėl jie nepriėmė tokio sprendimo, nes dar yra kelyje į NATO, dar yra ratifikavimo procesas, reikia kažkokia prasme užbaigti šį etapą, galbūt tai galėtų paaiškinti tam tikrą tokį atsargesnį veiksmą. Bet, aš manau, kad jie mūsų pusėje vertybiškai ir tai tik laiko klausimas, kada tas sprendimas bus priimtas“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad dėl Ukrainoje pradėto karo atsakomybė turi kristi ir Rusijos visuomenei. Parlamentaras akcentuoja, kad šiame kontekste būtent sprendimas dėl rusų įleidimo ribojimo – labai svarbi priemonė.
„Jeigu tai visos Rusijos karas, tai dalis visuomenės, bent jau didžioji dalis, ir tie, kurie patogiai sėdi foteliukuose, geria kavą ar dar kažką veikia Maskvoje ar Peterburge turi suprasti, kad tai irgi jų atsakomybė. Tai dėl to bevizio režimo, kad toks vizų panaikinimas visiškas, blokavimas yra viena iš tų labai svarbių priemonių, kuria mes padarėme“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Tai, manau, yra teisinga ir mes tikrai užtikrinsime viską, kad turistauti šiais laikais bent jau mūsų šalyje būtų kuo sunkiau. Aišku, jie gali atskristi lėktuvais per tranzitines šalis ir panašiai, bet tai daug brangiau, daug sudėtingiau. Ir labai svarbu, kad tai, ką mes padarėme būtų pavyzdys kitoms ES valstybėms“, – taip pat pažymėjo jis.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu yra taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Patikrinimo metu siekiama įsitikinti, ar Rusijos piliečiai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.
Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.
