Viena vertus, politikas negali kritikuoti Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės, kita vertus, jam nebūtų naudinga pyktis ir su antros kadencijos siekiančia prezidente Dalia Grybauskaite.
Maža to, premjeras A. Butkevičius pastaruoju metu su prezidente vis atranda naujų sutarimo taškų: ar tai būtų šilumos ūkis, ar euro įvedimas, ar referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tokiu būdu visuomenei tarsi transliuojama žinia, kad esama prezidentė socialdemokratams yra visai gera sąjungininkė.
Tyla iki antrojo turo?
Socialdemokratų partijos atstovas Aloyzas Sakalas teigia, kad pasirinkę nekonfrontavimo kelią su D. Grybauskaite socialdemokratai veikiausiai kentės iki antrojo prezidento rinkimų turo ir žiūrės, ar Z. Balčytis į jį pateks. Jeigu į antrąjį turą politikas pateks su svariu balsų krepšeliu, tuomet socialdemokratai, pasak A. Sakalo, „turės pasakyti, ką prezidentė daro ne taip ir ką socdemai darytų kitaip“.
Jeigu Z. Balčyčio situacija bus beviltiška, tuomet socialdemokratai ir toliau rinksis nekonfrontavimą su D. Grybauskaite.
„Viska lemia A. Butkevičiaus apsisprendimas likti premjeru, todėl jis dabar nerodo didelio entuziazmo palaikyti Z. Balčytį ir nemato poreikio konfrontuoti su D. Grybauskaite. Tiesiog viskas paliekama antram turui. Pirmo turo rezultatai parodys: jeigu Z. Balčytis surinks pakankamai daug balsų ir bus tikimybė, kad laimės, tada A. Butkevičius jį palaikys, jei ne – A. Butkevičius nesipyks su D. Grybauskaite“, - sakė socialdemokratų garbės pirmininkas.
Kaip žinoma, išrinkus naują arba perrinkus prezidentą, pagal Konstituciją Vyriausybė gražiną įgaliojimus šalies vadovui. Remiantis 1998 m. Konstitucinio Teismo išaiškinimu, Vyriausybės įgaliojimų grąžinimus po prezidento rinkimų nesuponuoja Vyriausybės atsistatydinimo, tačiau prezidentai kartais siekia pakeisti vieną ar kitą neįtikusį ministrą.
„A. Butkevičius tikisi išrinkus D. Grybauskaitę išlikti ministru pirmininku, o, be D. Grybauskaitės paramos, jam būtų sunku tai padaryti. Norėdamas išlikti premjeru jis negali užsipulti D. Grybauskaitės visu savo svoriu, nes jis skaitosi su jos pozicija ir nori būti atsargus“, - svarstė A. Sakalas.
„Bet aš nemanau, kad socdemai rimtai siekia prezidento posto. Jeigu būtų rimtai to siekę, būtų kėlę A. Butkevičių“, - reziumavo socdemų garbės pirmininkas.
Rinkimai skatina D. Grybauskaitę nekonfrontuoti?
„Rinkimai veikia ir prezidentę. Prezidentė pastaruoju metu rodo tam tikrą lankstumą ir norą derėtis bei tartis labiau nei anksčiau. Sakyčiau, kad keičiasi ne tiek socialdemokratų, kiek prezidentės elgesys, ji tampa nuosaikesnė“, - svarstė A. Krupavičius.
Tuo tarpu Z. Balčyčio dalyvavimo rinkimuose klausimas, anot politologo, yra atskiras, nors jis neatmeta galimybės, jog rinkimų kampanijos metu atsiras įtampa tarp socdemų ir prezidentės.
„Bet kalbant apie premjerą – kada A. Butkevičius yra neradęs bendros kalbos? Priešingai, jis buvo pakankamai nuosaikus, visuomet stengėsi sutarti, kartais ir nusileisti prezidentei, konfliktų neeskaluoti nuo pat jo paskyrimo į premjero pareigas. Taigi A. Butkevičiaus elgesyje įžvelgti kokių nors permainų, būtų sunku. O prezidentė, be abejo. Ji buvo nusiteikusi kritiškai, prieš centro-kairės koaliciją, pirmiausia prieš Darbo partiją, o dabar jos kritiškumas yra šiek tiek susilpnėjęs“, - pridūrė A. Krupavičius.
Tačiau politologas pridūrė, jog trūkstamą priešiškumą D. Grybauskaitei iš socialdemokratų demonstruoja sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, kuris nevengia kritikuoti prezidentės. Pasak A. Krupavičiaus, socialdemokratų kandidatui V. Andriukaičio išsakoma kritika prezidentei gali būti netgi naudinga.
Kritikuoti lyderį – nenaudinga
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, kad kibirkščių tarp socialdemokratų ir D. Grybauskaitės mąžta paprasčiausiai dėl visuotinai suprantamos formulės: reikia susilaikyti nuo kritikos visuomenės nuomonės lyderio atžvilgiu, nes tai darydamas gali sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos.
„Prezidento rinkimuose D. Grybauskaitė yra aiškus visuomenės nuomonės lyderis. Jeigu kokios nors politinės jėgos kandidatas bandytų tą lyderį labai stipriai kritikuoti, tai gali suveikti atvirkščiai. Kodėl tie žmonės, kurie palaiko D. Grybauskaitę, turėtų pradėti labiau palaikyti D. Grybauskaitės kritiką? Nemanau, kad puolimo taktika prieš D. Grybauskaitę veiktų. Iš kitos pusės A. Butkevičius pats nekandidatuoja, tai kodėl jis turėtų konfrontuoti?“ - klausė politologas.
M. Jastramskis taip pat pažymi, jog socialdemokratai veikiausiai supranta, kad laimėti prezidento rinkimus šansų yra nedaug. Tikėtiniausias scenarijus, kad juos laimės D. Grybauskaitė.
„Tai kam gadintis santykius, su kuriuo, tikėtina, reikės dirbti dar keletą metų, jei Vyriausybė negrius. Reikia žiūrėti ne tik į artimą, bet ir į tolimą ateitį. Be to, galima apskritai kelti klausimą, kiek socdemų partijos viduje tikima, jog Z. Balčytis gali laimėti prezidento rinkimus“, - teigė mokslininkas.
Socialdemokratų rinkėjai progrybauskaitiški
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, sausio mėnesį 42,5 proc. Lietuvos gyventojų manė, jog geriausiai jų interesams, kaip prezidentas, atstovautų dabartinė šalies vadovė D. Grybauskaitė.
Antrasis šiame sąraše – rinkimuose dalyvauti negalėsiantis „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas (9,5 proc.), trečiasis – prezidentinių ambicijų atsisakęs premjeras A. Butkevičius (7,5 proc.).
Atsakydami į atvirą klausimą Z. Balčyčio pavardę paminėjo 3,6 proc. respondentų, Darbo partijos kandidato Artūro Paulausko – 2,2 proc., sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio, konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus ir Darbo partijos įkūrėjo – po 1 proc.,
Kadangi apklausa buvo atlikta sausio 11-19 dienomis, buvo jau aišku, kad nuo socialdemokratų rinkimuose dalyvaus ne A. Butkevičius, o Z. Balčytis.
Tačiau dar įdomiau tai, kad didžioji dalis socialdemokratų elektorato vis tiek mano, jog geriausiai jų interesams atstovautų D. Grybauskaitė.
Socialdemokratų elektoratas išsiskirsto taip: 43 proc. už D. Grybauskaitę, 2,9 proc. už R. Paksą, 18,8 proc. už A. Butkevičių, 9 proc. už Z. Balčytį, 2,2 proc. už A. Paulauską, tiek pat už V. Andriukaitį, 0,4 proc. už V. Uspaskichą.
Likusi elektorato dalis arba nelabai žino, kad geriausiai atstovautų jo interesams, arba rinktųsi kitus kandidatus.
Pernai gruodžio mėnesį „Vilmorus“ atliko panašią apklausą, bet tuomet uždavė uždarą klausimą, tad apklausoje nefigūravo A. Butkevičius ir kiti rinkimuose tikrai nedalyvausiantys politikai.
Tačiau rezultatas buvo gana panašus: 49,4 proc. žmonių manė, jog jų interesams geriausiai atstovautų D. Grybauskaitė, 10,4 proc. – kad Z. Balčytis, 7,4 proc. – kad A. Paulauskas ir 2,9 proc. – kad valstiečių ir žaliųjų kandidatas Bronis Ropė.
Vertinant, kaip skirstosi socialdemokratų elektoratas, išvados irgi panašios: 44,5 proc. renkasi D. Grybauskaitę, 25,2 proc. – Z. Balčytį, 4,7 proc. – A. Paulauską, 5,8 proc. – B. Ropę.