Ar mergaitę, kuri tėvų neteko būdama vos 3 mėnesių, turėtų įsivaikinti sutuoktiniai iš Vilniaus, ar neteisėtai ją priglaudę tolimi giminaičiai iš Prienų rajono, už kuriuos stojo visas kaimas, sausio pabaigoje spręs Lietuvos apeliacinis teismas. Šio teismo teisėjų sprendimas įsiteisės iš karto, todėl mergytė jau turės naujuosius oficialius tėvus.
Jau beveik 6 metus Prienų rajone, Medžiukų kaime gyvenančią našlaitę įsivaikinti nori vilniečiai Agnė ir Audrius Bendinskai – Audrius mergaitės motinos pusbrolis. Auginti mergaitę trokšta ir sutuoktiniai Juozas ir Jūratė Lukoševičiai, šiuo metu globojantys mažylę – J. Lukoševičius yra mergaitės senelės Albinos Laukaitienės pusseserės sūnus.
Praėjusių metų spalio mėnesį ekspertai jau pasisakė, su kuo būtų geriausia gyventi mergaitei, tačiau jų išvados kol kas nėra skelbiamos – byla dėl įvaikinimo yra nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose. Net jeigu ekspertai savo išvadose ir nurodė, kad mergaitei geriausia būtų augti aplinkoje, prie kurios ji jau yra pripratusi, Lukoševičiams atsirado kliūtis, kuri gali užkirsti tokią galimybę.
Antradienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo sutuoktinių Lukoševičių kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo jie buvo nuteisti baudžiamojoje byloje dėl teismo sprendimo nevykdymo. Nuteistieji siekia, kad jiems būtų paliktas galioti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis – juo sutuoktiniai buvo išteisinti.
Būtent apkaltinamasis nuosprendis gali užkirsti kelią Lukoševičiams įsivaikinti mergaitę – nors ir ne už sunkų nusikaltimą, bet jie laikomi teistais.
Dėl mergaitės kovojantys sutuoktiniai antradienį praleido teisme – įrodinėjo, kad buvo nuteisti nepagrįstai. Pasak jų, apskritai byla jiems turėjo būti nutraukta – seniai buvo suėję senaties terminai.
Kauno apygardos teismas yra paskelbęs, kad mergaitės tuo metu laikinajai globėjai A. Bendinskienei neperdavę Lukoševičiai padarė baudžiamąjį nusižengimą teisingumui: „Savo veiksmais jie demonstravo teisinį nihilizmą, trukdė normaliam teisingumo sistemos funkcionavimui, menkino teisingumą vykdančios institucijos autoritetą“.
Pasak teismo, dar 2009-ųjų balandžio 9-ąją buvo priimta neskundžiama ir nuo paskelbimo įsiteisėjusi nutartis, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant Lukoševičius perduoti mažametę laikinajai globėjai A. Bendinskienei. Tačiau mergaitė nebuvo perduota.
Šioje byloje teismas iš sutuoktinių, kurių pajamos per mėnesį sudaro vos 2 tūkst. Lt, mergaitės globėjai A. Bendinskienei priteisė 5 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą, be to, Lukoševičiams nurodyta padengti nukentėjusiosios advokato patirtas išlaidas – daugiau kaip 4 tūkst. Lt. Nuteistieji siekia, kad ir ši Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis būtų panaikinta.
Su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinkanti J. Lukoševičienė LAT aiškino, kad nevykdė teismo sprendimo perduoti vaiką tik atsižvelgdama į mergaitės interesus – nenorėjo, jog jai būtų padaryta žala.
„Mažametis vaikas turėjo būti perduotas žmonėms, su kuriais mergaitė mažai bendravo ir jai jie yra beveik nepažįstami“, – sakė moteris.
„Visada gerbiau ir laikiausi įstatymų, vykdau teismų sprendimus, tačiau šiuo atveju to nedariau itin skubotai dėl objektyvios priežasties – kad nesutraumuočiau mergaitės be tinkamo pasiruošimo laikotarpio“, – teisinosi mažylę savo dukra vadinanti moteris.
Panašiai kalbėjo ir J. Lukoševičienės sutuoktinis: „Taikyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie dėjo dideles pastangas, kad apsaugotų vaiką nuo galimų didžiulių traumų skubiai ir netinkamai vykdant teismo sprendimą, yra nelogiška ir prieštarauja pačios baudžiamosios teisės tikslams ir paskirčiai“.
Pasak jo, A. Bendinskienė galėjo atvažiuoti ir pasiimti mergaitę, bet to nepadarė, o iškart kreipėsi su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.
„Manau, kad tokie A. Bendinskienės veiksmai tik patvirtina, jog jai rūpi ne vaikas, o tik galimi gauti pinigai už vaiko globą“, – teismui nurodė J. Lukoševičius.
Maža to, jis teigė gavęs duomenų, jog mergaitę įsivaikinti norinti moteris esą jau „susitvarkė visus dokumentus gauti valstybės skiriamą pašalpą mažamečiui vaikui į mokyklą paruošti“, dėl to mergaitei buvo užkirsta galimybė gauti nemokamą maitinimą Lukoševičių šeimos faktinės gyvenamosios vietos mokykloje.
„Tokie Bendinskų veiksmai patvirtina, kad jie nesistengia netraumuojant ir nepadarant žalos pasiimti mergaitės, nededa jokių pastangų priversti ją juos pamilti ar bent geriau pažinti, ja visiškai nesirūpina ir nesidomi, jos nelanko, o tiesiog įstatymų numatytais būdais formaliai organizuoja savo teisės į mergaitę įgyvendinimą bei priverstinį jos perdavimą“, – skunde teismui nurodė J. Lukoševičius.
Ar bus paliktas galioti Lukoševičiams priimtas apkaltinamasis, ar išteisinamasis nuosprendis, LAT žada paskelbti sausio 28-ąją.
DELFI primena, kad mažametės mergaitės motina per avariją žuvo 2008-ųjų balandžio 4-ąją, tuo tarpu jos sunkiai sužalotą tėvą medikai dar bandė gaivinti, tačiau taip ir neatgavęs sąmonės vyras mirė balandžio 12-ąją.
Po mėnesio Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mergaitės laikinąja globėja buvo paskirta A. Bendinskienė. 2009-ųjų liepą moteris tapo nuolatine mergaitės globėja, su ja buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau mažylė globėjai nebuvo perduota – ją neteisėtai savo namuose laikė seneliai ir jų giminaičiai.
Mergaitę iš senelių bandė paimti antstolė, tačiau tam pasipriešino kaimo gyventojai, mūru užstoję senelius ir mažametę.