Jei vertintume reitingų pokyčius, lygindami tik su praėjusio mėnesio rezultatais, socdemai galėtų būti visiškai ramūs. Tačiau per keletą mėnesių LSDP prarado penktadalį jiems paramą deklaravusių rinkėjų.

Viešpatavimas reitinguose baigėsi

Nors savivaldos rinkimai toli gražu ne visose savivaldybėse sutampa su gyventojų simpatijomis šalies mastu, tam tikras prognozes daryti galima. Ir jos socdemų neturėtų džiuginti. Kaip rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ liepą atlikta apklausa, socdemų pozicijos šiuo metu yra gerokai silpnesnės nei prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus, kuriuose LSDP netikėtai pralaimėjo konservatoriams.

Jei artimiausią savaitgalį vyktų Seimo rinkimai, už LSPD balsuoti norėtų 21,6 proc. „Spinter tyrimų“ apklaustų gyventojų. Analogiškoje apklausoje, atliktoje birželį, socdemus palaikė 22,9 proc. respondentų. Atrodytų, 1,3 procentinio punkto – tik menka netektis, išsitenkanti paklaidos ribose. Tačiau ilgesniu laikotarpiu socdemų nuostoliai daugiau nei akivaizdūs.

Balandį, prieš EP rinkimus, socialdemokratus savo favoritais įvardijo 27,5 proc. Gegužę šis skaičius smuktelėjo iki 24,6 proc., birželį – iki 22,9 proc., liepą – iki jau minėtos 21,6 proc. žymos. Taigi per kelis mėnesius socdemai prarado beveik 8 procentinius punktus savo elektorato. Arba daugiau nei penktadalį visų už šią partiją balsuoti norėjusių gyventojų.

O partneriai ir konkurentai nesnaudžia

Antroje reitingų pozicijoje, kaip ir balandžio mėnesį, laikosi partija „Tvarka ir teisingumas“. Tiesa, „tvarkiečiai“, priešingai nei koalicijos partneriai, savo pozicijas sutvirtino. Balandį už juos balsuoti norėjo 10,2 proc. respondentų, gegužę – 12,4 proc., birželį – 14,1 proc. Liepą „Tvarkos ir teisingumo“ pozicijos truputį susilpnėjo – iki 13,5 proc.

Trečioje pozicijoje – taip pat sustiprėję konservatoriai. Jei balandį už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuoti norėjo 7,8 proc. apklaustųjų, gegužę šis skaičius pakilo iki 9,5 proc., o birželį – iki 11,5 proc. Lygiai tiek pat gyventojų simpatijas TS-LKD reiškė ir liepos mėnesį.

Dar pernai rudenį LSDP buvo vienintelė politinė jėga, kurią remia daugiau nei 10 proc. „Spinter tyrimų“ apklaustų gyventojų. Dabar jau trys politinės jėgos gali pasigirti dviženkliais skaičiais savo reitinguose.

Ketvirtoje ir penktoje pozicijose – Darbo partija ir kiek netikėtai „darbiečiams“ bei „tvarkiečiams“ EP rinkimuose nosis nušluostęs Liberalų sąjūdis. „Darbiečiai“ su liberalais, palyginti su balandžio reitingais, taip pat atrodo tvirčiau, tik jų pozicijos sustiprėjo ne tiek, kiek „tvarkiečių“ ir konservatorių.

Už Darbo partiją balandį balsuoti norėjo 7,8 proc. gyventojų, gegužę – 7,3 proc., birželį – 8,7 proc., o liepą – 9,7 proc. Liberalus balandį palaikė 6,2 proc. respondentų, gegužę – 6,9 proc., birželį – 7,3 proc. O naujausia apklausa rodo, kad Liberalų sąjūdį palaiko jau 8,2 proc. gyventojų.

Pozicijas sutvirtino ir sėkmingai EP rinkimuose pasirodžiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Liepą už valstiečius-žaliuosius balsuoti norėjo lygiai 5 proc. respondentų – 1,6 procentinio punkto daugiau nei balandį. O kovo mėnesį ši partija buvo pelniusi vos 2 proc. apklaustų rinkėjų simpatijas.

„Spinter tyrimų“ duomenys

Bręsta dar vienas fiasko?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė DELFI teigė, jog apklausų tendencijos, artėjant savivaldos rinkimams, LSDP nieko gero nežada.

„Jeigu jau yra tendencija – per kelis mėnesius visą laiką žemėjantis reitingas – tai akivaizdu, kad čia jau nebėra imties nukrypimai į vieną ar kitą pusę. Ir bendrai Lietuvoje gana įprasta, kad valdančioji partija po truputėlį praranda populiarumą“, - kalbėjo A. Ramonaitė.

Pasak jos, prastų rezultatų LSDP gali laukti didžiuosiuose miestuose, kur jau EP rinkimuose patyrė nemažai nuostolių.

Ainė Ramonaitė
„Didžiuosiuose miestuose bus tikrai sunku, nes ten jų pozicijos gerokai apleistos. Ir nepanašu, kad būtų pagrindo jiems atsigauti taip greitai. Aišku, savivaldos rinkimai turi savo dinamiką, nes tai priklauso nuo to, kas įsitvirtinę merų pozicijose. Tai nebūtinai tiesiogiai atitinka nacionalines tendencijas. Bet yra pastebimas valdančiosios partijos balsų praradimas bendrai per visas savivaldybes“, - svarstė politologė.

Ir panašu, kad socdemų reitingus apskabė ne tik Seimo opozicija, bet ir koalicijos partneriai.

„Išsibarstymas gana tolygus tarp pozicijos ir opozicijos partijų. Tai, aišku, irgi gana įdomu. Aišku, klausimas, kiek žmonės tapatina Vyriausybę su viena partija, su LSDP, o kiek – su visa koalicija. (…) Panašu į tai, kad jie (socialdemokratai – DELFI) per daug pasitikėjimo savimi įgavę ir per mažai deda pastangų, palyginti netgi su ta pačia Darbo partija. Kad ir tokių organizacinių pastangų, pavyzdžiui, pritraukiant jaunesniąją kartą. Vis dėlto tarp jų rinkėjų labai stipriai vyrauja vyresnioji karta, o jaunoji karta, kuri linkusi labiau į kairę – ją visiškai buvo „paėmusi“, bent jau iki šiol, Darbo partija“, - aiškino A. Ramonaitė.

Ar didžiuosiuose miestuose socdemams gresia prastas pasirodymas? Tokia tikimybė politologei atrodo didelė. „Labai tikėtina“, - sakė A. Ramonaitė.

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Liepa Birželis Pokytis
Socialdemokratų partiją 21,6 22,9 -1,3
Partiją Tvarka ir teisingumas 13,5 14,1 -0,6
Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus 11,5 11,5 0
Darbo partiją 9,7 8,7 +1,0
Liberalų sąjūdį 8,2 7,3 +0,9
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 5,0 5,3 -0,3
Lenkų rinkimų akciją 3,5 3,9 -0,4
Sąjungą TAIP 1,9 1,9 0
Kitą partiją 2,2 1,9
Nebalsuočiau 18,0 16,8
Nežino / neatsakė 4,9 5,7
Iš viso: 100 100

O Vyriausybės fronte ramu

Nors LSDP reitingai tirpsta, socdemų lyderis Algirdas Butkevičius savosiose pozicijose atrodo nepajudinamas. „Spinter tyrimų“ apklaustų gyventojų nuomone, jis be konkurencijos yra tinkamiausias politikas premjero pareigoms užimti.

Geriausiu įmanomu Vyriausybės vadovu A. Butkevičių laiko maždaug kas trečias respondentas. Artimiausias konkurentas – „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas – nuo LSDP pirmininko atsilieka daugiau nei trigubai (8,6 proc.).

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 Liepa Birželis Pokytis
1 Algirdas Butkevičius 32,4 29,9 +2,5
2 Rolandas Paksas 8,6 5,2 +3,4
3 Eligijus Masiulis 5,3 4,8 +0,5
4 Andrius Kubilius 4,9 6,0 -1,1
5 Vilija Blinkevičiūtė 4,4 4,4 0
6 Valentinas Mazuronis 3,7 4,6 -0,9
7 Zigmantas Balčytis 3,3 4,0 -0,7
8 Ramūnas Karbauskis 2,2 1,6 0,6
9 Artūras Zuokas 2,2 2,0 +0,2
10 Viktoras Uspaskichas 2,2 3,0 -0,8

Visiškas stabilumas – ir Vyriausybės veiklos vertinime. Daugiau ar mažiau teigiamai Ministrų kabineto darbą liepą vertino 40,8 proc. gyventojų – beveik tiek pat, kiek ankstesnį mėnesį. Skeptikų skaičius taip pat išliko daugmaž stabilus.

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) Liepa Birželis
Teigiamai 3,3 3,6
Greičiau teigiamai 37,5 37,3
Greičiau neigiamai 33,6 29,4
Neigiamai 17,4 19,9
Nežino / neatsakė 8,2 9,8
Iš viso: 100 100

Kas lemia tokią, bent jau iš pirmo žvilgsnio, disproporciją, kai valdančioji partija reitinguose smunka, o jos lyderis bei jo vadovaujama Vyriausybė atrodo nepajudinama? A. Ramonaitė neslepia, kad ir politologai tebeieško atsakymo į šį klausimą.

„Neturiu labai aiškaus atsakymo. Kažkaip į konkrečias personalijas visada žiūrima palankiau negu į tokį abstraktų dalyką kaip partija. Aišku, A. Butkevičiaus personalija turi savotiškai teigiamą aurą – ant jo tarsi niekas nepyksta. Jeigu kažkas pyksta dėl to, kaip valdoma, nuo jo tos emocijos nubyra ir kažkur kitur nuteka“, - teigė politologė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų liepos 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!