Ainė Ramonaitė

Surengus pirmalaikius rinkimus liepą juose tikriausiai balsuotų mažiau žmonių, nei eiliniuose spalį, o taip pat nukentėtų neseniai įsikūrusios politinės partijos, kurios gali nespėti jiems pasiruošti, teigia sociologai ir politikos ekspertai.

Ketvirtadienį duris atvėrusi jau 13-toji Vilniaus knygų mugė veiks iki sekmadienio. Šįkart pateikiame penktadienio, pavadinto „ilguoju“ programą.

Kitaip nei Lietuvoje, Vakaruose žmonės gali nemėgti savo valdžios, bet paprastai būna lojalūs savai valstybei ir jos institucijoms. „Lietuvoje yra atvirkščiai, - DELFI tvirtina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Ainė Ramonaitė . – Kaip liudija mano daryti tyrimai, lietuviai gali remti, tarkime, socialdemokratinę valdžią, bet neremia ir nepasitiki valstybe, jos institucijomis. Iš pradžių nesupratau, kaip taip gali būti. Paskui suvokiau, kad šitaip pasireiškia nuoskauda ir pralaimėjimo jausmas. Su tuo yra susijusi ir masinė emigracija.“

Lietuvos visuomenei būdingas nusivylimas ir savinieka gali būti susiję su staigiu geopolitiniu lūžiu, kai iškovojusi nepriklausomybę mūsų šalis metėsi į Vakarus ir iš geriausios Sovietų Sąjungos respublikos tapo Europos Sąjungos užkampiu. Tokią hipotezę išsakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė , Seime dalyvavusi diskusijoje apie strategiją „ Lietuva 2030 ”.

Lietuvoje siekiama įsteigti naują partiją pargrįžtantiems emigrantams. Tačiau kalbinti emigrantai ir ekspertai skeptiškai vertina tokios partijos poreikį bei perspektyvas. O ir statistiniai duomenys rodo, kad grįžtančiųjų, nors ir daugėja, vis dar yra gerokai mažiau nei išvažiuojančiųjų.

Politikos moksluose partijos įvairiais pjūviais skirstomos į dešiniąsias, centristines bei kairiąsias: šios skirtys tarsi nurodo rinkėjams kurios partijos tarpusavyje yra artimesnės, kurios – tolimesnės, ar jos gali bendradarbiauti tarpusavyje bei sudaryti koalicijas. Tačiau Lietuvoje partijų lyderiai vieną dieną keikia vienas kitą, antrą – siūlo bendradarbiauti, o trečią – eina obuoliauti ir su velniu, nors kalba apie moralę.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai panašioje ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje padėtyje atsidūrusios trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – dvidešimties metų atkarpą nubėgo skirtingai: anksčiau pirmūne buvusi Lietuva liko antra, į priekį išsiveržė Estija, o Latvijoje tendencijos artimiausiu metu nežada nieko gero.

Valstybės pažangos tarybai penktadienį iš esmės sutarus dėl valstybės pažangos strategijos "Lietuva 2030", premjeras Andrius Kubilius ragina nepamiršti, kad jog šviesiai vizijai įgyvendinti reikalingi ir nepopuliarūs sprendimai.

Užvakar portale DELFI pasirodęs Seimo nario Algirdo Butkevičiaus komentaras apie Valstybės pažangos tarybos drauge su visuomene kuriamą ilgalaikę šalies strategiją „Lietuva 2030“, tik dar kartą patvirtino liūdną tiesą – kritikuoti kur kas lengviau, nei savo indėliu prisidėti prie bendro reikalo. Suprantame gerb. A. Butkevičių – kur kas daugiau drąsos reikia atsitraukti nuo partinių rietenų bei politinės konkurencijos ir prisijungti prie plačios atviros diskusijos, nei tiesiog sumalti į miltus bet ką, šalia pamačius Andriaus Kubiliaus pavardę.

Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį patvirtino gavęs į skandalą dėl Europos Sąjungos (ES) paramos skirstymo patekusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio atsistatydinimo pareiškimą.

Dabartinis jaunimas pilietiškumą suvokia kitaip nei vyresnioji karta. Moksleiviai suvokia valstybei svarbių datų prasmę, tačiau jos nėra tokios artimos. Tokios nuomonės laikosi pedagogai, jaunimo organizacijų atstovai.

Vyrai ir žmonos, tėvai ir vaikai, broliai ir seserys drauge veržiasi į mūšį dėl mandatų vietos valdžioje. "Šeimyniškas" tarybų šturmas stebina net įvairių vingrybių mačiusius politologus, rašo „Lietuvos žinios“.

Lietuviai dažniausiai žino, kokį postą užima Irena Degutienė, kas turi teisę nuspręsti, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, taip pat atsako, kuri partija per praėjusius Seimo rinkimus laimėjo daugiausia vietų, ir netgi geba nurodyti, ar ši politinė jėga yra kairioji, ar dešinioji, tačiau mūsų visuomenei trūksta pasitikėjimo savimi, savo galia bei tikėjimo savo kompetencija dalyvauti politikoje ir viešajame gyvenime.

Visuomenininkai neabejoja, kad jeigu šiandien Lietuvoje pasikartotų 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, žmonės pamirštų nepasitenkinimą dėl sumažintų algų ar pensijų, vėl susivienytų ir stotų ginti vienos iš brangiausių nematerialių vertybių – savo šalies. Nors kai kurie lrt.lt pašnekovai pastebi, kad šiandien patriotiškai nusiteikusiųjų būtų mažiau nei anuomet, prie Televizijos bokšto ir Seimo gynėjų, anot jų, vis tiek netrūktų.

Dvejus veiklos metus šią savaitę švenčianti Vyriausybė sulaukia ekspertų pripažinimo už drąsą, tačiau gauna kritikos strėlių už reformų kokybę. Pirmadienį į poros valandų diskusiją Vilniaus universitete pakviestas premjeras Andrius Kubilius ir dalis ministrų sulaukė valdžios darbo palyginimo su bandymu biurokratinį zaporožietį pakeisti vadybiniu mersedesu, tačiau ne pačiu geriausiu.

Lietuvoje reikia keisti politinę santvarką. Tokia būtų išvada, jei pasiremtume vyraujančiu gyventojų požiūriu į mūsų demokratiją. Lietuviai politiškai yra panašūs į ukrainiečius ir rusus: kitaip nei Vakarų europiečiams ar net kaimynams lenkams, jiems daug svarbesnė ekonominė gerovė nei demokratinė valdymo sistema.

Daugelį Lietuvos problemų padėtų išspręsti didesnis atvirumas, veiklumas ir pasitikėjimas savimi, tačiau matyti polinkis pasitikti iššūkius ne aktyviais veiksmais ir idėjomis, o sustingus ir susigūžus trapiame savo kiaute.

Tiesioginiai merų rinkimai ir vykdomosios valdžios sukoncentravimas mero rankose savivaldybes gali paversti karalystėmis, o merus - karaliukais, pirmadienį per konferenciją Seime pareiškė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Audrius Rudys.

Žinia apie Seimo narių išlaidavimą prabangių automobilių nuomai žiniasklaidoje sukėlė pasipiktinimo bangą. Aistroms dėl mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo neslūgstant „Atgimimas“ mėgina įžiūrėti moralinį Lietuvos parlamentaro veidą.

Opozicinės partijos alternatyvių Vyriausybių sudėtis saugo lyg po devyniais užraktais. Esą dėl politinės kultūros stokos ir galimų oponentų išpuolių anksčiau laiko nevalia atskleisti į ministrų kabineto narius siūlytinų kandidatų.

Pilietinio ir tautinio ugdymo programai Vyriausybė šiemet skyrė apie 4,5 mln. Lt, iš jų 2,085 mln. Lt atiteks beveik septynioms dešimtims projektų, kuriais norima paskatinti visuomeninį ir politinį jaunimo aktyvumą, demokratinių vertybių plėtrą, aktyvinti pilietinį ir teisinį visuomenės išprusimą, puoselėti tautinę savimonę, ugdyti domėjimąsi etniniu paveldu.

Eurokomisarei Daliai Grybauskaitei viešai deklaravus apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose, pasiryžusių už ją balsuoti procentas šoktelėjo nuo 43,2 iki 60,6 proc. Lietuviai taip pat yra pasiryžę atsisakyti bet kokių stereotipų apie moteris politikoje – į klausimą, ar yra pasirengę šalies prezidente matyti moterį, teigiamai atsakė 81,2 proc. apklaustųjų, neigiamai – 8,8 proc. Tokias tendencijas atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 4-12 dienomis atlikta apklausa.

Norą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose yra pareiškę jokių renkamų pareigų Lietuvoje eiti negalintis R. Paksas, į Seimą nepatekusi K. Prunskienė, problemų su teisėsauga turintis V. Uspaskichas. Politologai sako, kad jie bando čiupti „gelbėjimosi ratą“. „Jeigu žmogus išrenkamas į tas 12 vietų, į kurias Lietuva pretenduoja, tai yra stipri politiko reabilitacija“, – sako ir europarlamentaras A. Sakalas.

Dažnai teigiama, kad lietuviai neturi Vakarams būdingos protesto kultūros – išskyrus paskirus atvejus, dauguma žmonių nėra itin aktyvūs protesto akcijų, mitingų ar susirinkimų dalyviai, lietuviai taip pat nėra linkę badauti, užsibarikaduoti universitetuose, prisirakinti prie valdžios įstaigų durų grandinėmis ir imtis kitų nekonvencinių politinio dalyvavimo priemonių.