„Yra buvę keli atvejai, kai per „Facebook“ pavyko atrasti žmogų, arba pasitvirtino tokiu būdu gauta informacija“, – teigia R. Matonis.
Tiesa, kaip pažymi pašnekovas, kartais tokia sklaida gali ir pakenkti paieškai, pavyzdžiui, kai iš namų specialiai pabėgęs žmogus nenori būti rastas, todėl pamatęs informaciją apie paiešką ima dar labiau slapstytis.
Policijos departamento duomenimis, tarp dingusiųjų asmenų dažniausiai – vaikų globos namų auklėtiniai. Jie iš globos namų bėga po kelis kartus per metus.
Taip pat labai dažnai dingsta su tėvais arba su draugais susipykę, problemų šeimoje arba draugų rate turintys jaunuoliai.
Neretai šių žmonių paieškai tiek artimieji, tiek Lietuvos policija pasitelkia socialinius tinklus. R. Matonio teigimu, tokia informacijos sklaida gali būti išties rezultatyvi.
„Kuo daugiau informacija skleidžiama, tuo daugiau naudos. Statistikos, kiek informacijos apie dingusius asmenis gaunama iš žmonių, pamačiusių skelbimą socialiniuose, neturime. Tačiau pastebime, kad jei dalijamės skelbimu apie dingusį asmenį Lietuvos policijos „Facebook“ paskyroje, gauname tikrai nemažai informacijos, duomenų“, – kalba R. Matonis.
Pataria kreiptis į policiją
Nepaisant to, kad kartais artimiesiems socialiniame tinkle paskelbus informaciją apie dingusį asmenį, jį pavyksta rasti, pašnekovas siūlo visuomet kreiptis į policiją.
„Pareigūnai turi daugiau patirties ir daugiau galimybių ieškoti. Tačiau paieška pasinaudojant socialiniais tinklais taip pat padeda. Tiesa, tais atvejais, kai žmogus specialiai pabėga, nenori grįžti namo ir pamato, kad jo kažkas ieško, gali pradėti dar labiau slapstytis“, – sako R. Matonis.
Kai Lietuvos policija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbia informaciją apie dingusius asmenis, pašnekovo teigimu, žmonės labai aktyviai dalijasi ta informacija.
„Tai – tas turinys, kuris sulaukia daugiausia pasidalijimų. Atrodo, kad žmonės tikrai yra neabejingi, ypač tuomet, tai pasirodo informacija apie dingusius vaikus.
Anksčiau mes tiesiog siųsdavome pranešimus spaudai, tačiau manau, kad socialiniai tinklai šiuo požiūriu yra veiksmingesnė priemonė, nes daugiau žmonių pamato informaciją. Ne visi skaito portalus ar žiūri televiziją, o socialiniuose tinkluose „gyvena“ labai didelė dalis žmonių, tad ta informacija neretai juos pasiekia greičiau“, – tikina R. Matonis.