„Tos visos kalbos, kad reikia gauti naujų duomenų iš Amerikos, yra niekuo nepagrįstos. Nes Amerika nedavė šios medžiagos ir ateityje neduos“, - BNS trečiadienį sakė K.Girnius.

Politikos ekspertas sakė, kad Lietuva verta pagyrimų dėl to, kad 2009 metais atliko parlamentinį tyrimą. Tačiau, jo teigimu, jį vykdęs Seimo komitetas „neturėjo nei jokių galių, nei kompetencijos ar patirties“, priešingai nei JAV tyrimas, kuris patikėtas specialistams ir į kurį investuotos didžiulės lėšos.

K.Girnius atmetė spėjimus, jog ataskaita gali sugadinti santykius tarp Europos šalių ir JAV, nes JAV Senato paskelbta medžiaga tik pagrindė ankstesnė informaciją.

„Kalbos, kad tai galėtų kažkaip pakenkti Lietuvos ir Amerikos santykiams, man visiškai nesuprantamos, nes Amerika padarė tą pasiūlymą, kurį Lietuva turėjo atmesti, bet kažkodėl priėmė. Todėl negalime dėl to skųstis“, - sakė jis.

Kęstutis Girnius
K.Girnius sakė manantis, kad prezidentas Valdas Adamkus galėjo nežinoti apie slapto kalėjimo steigimą.

„Yra reali galimybė, kad Adamkus sako tiesą. Tada reikia sužinoti, kokie buvo tie pareigūnai, kurie, negavę prezidento pritarimo sprendimui, kurį gali daryti tik prezidentas, vis dėlto jautėsi pakankamai atsakingi ir galingi, kad patys gali nuspręsti“, - sakė jis.

Politologas sakė manantis, kad Lietuva turėtų sukurti naują specialią komisiją, kuri gautų visas išsamiam tyrimui reikalingas galių, ir tada pradėti iš naujo ištirti šį atvejį.

„Svarbiausias dalykas ne tai, ar buvo, ar nebuvo šitie žmonės. Svarbiausias klausimas yra nustatyti, kaip buvo apeiti Lietuvos įstatymai, kaip buvo priimami sprendimai, jei tai tiesa, be prezidento žinios ir kas atsitiko, kad Lietuva elgėsi taip, lyg ji nebūtų teisinė valstybė“, - kalbėjo K.Girnius.

JAV Senato antradienį paskelbtoje ataskaitoje apie CŽV vykdytus kaliniu kankinimus įvairiose valstybėse veikusiose įstaigose konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros.

Senato dokumente teigiama, kad jame buvo kalinamas šiuo metu Gvantanamo bazėje esantis Mustafa al-Hawsawi (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos. Prokuratūra dėl galimo jo atgabenimo į Lietuvą vasarį pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jį vykdantys prokurorai trečiadienį patikino, kad žada kreiptis į JAV dėl papildomos informacijos.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (108)